Jei kas nors pradėtų planuoti valstybei priklausančio, dar tik ruošiamo parduoti pastato remontą ir net siūlytų jį pirkti dalimis, greičiausiai pamanytume, kad susidūrėme su paprasčiausiais sukčiais.
Bet kaip suprasti, jei toks pardavėjas pateikia Vilniaus savivaldybei priklausančios poilsinės planus, yra informuotas apie pastato komunalinę infrastruktūrą, ne tik smulkiai supažindina su ketinamais atlikti remonto darbais, bet ir nurodo jų terminus?
Pažadėjo laimėti
„Startuojame su nauju projektu Palangoje. Planuojama rugsėjo 1 dieną dalyvauti aukcione, kurį laimėjus nuosavybės teise būtų įgyjamas poilsio pastatas Vytauto gatvėje, prie Birutės parko“, – tokio turinio nekilnojamojo turto agentūros „NT septynetas“ pasirašytas pranešimas pasiekė „Lietuvos rytą“.
Rašte nurodoma, kad poilsio patalpas numatoma atidalyti iš bendro pastato ploto į atskirus turtinius vienetus, o pastatą numatoma atnaujinti.
Pirkėjai įspėjami, kad automobilių stovėjimas numatomas bendrose miesto aikštelėse ir gatvėse.
Prie pranešimo pridėtas parduodamų kambarių sąrašas, kainas nurodant su būsimais pastato remonto darbais.
Rezervavimo mokestį – 15 proc. patalpos kainos – prašoma sumokėti per 2 dienas.
Daugiausia įtarimų kelia dar viena atsiskaitymo sąlyga: „Po to, kai mes laimime aukcioną, likusi kainos suma sumokama iki rugsėjo 20 dienos.“
Kretingoje įregistruotos nekilnojamojo turto agentūros filialas yra ir Vilniuje, Konstitucijos pr. 3 numeriu pažymėtame pastate.
Bene įdomiausia tai, kad tuo pačiu adresu yra ir savo poilsio pastato pardavimo aukcioną paskelbusi Vilniaus savivaldybė.
Jau planuoja remontą
Apie ketinimus parduoti dabar nuomojamą poilsinę sostinės valdžia paskelbė liepos pabaigoje.
Daugiau nei 3,1 tūkst. kvadratinių metrų ploto 4 aukštų mūrinis pastatas su 78 poilsio kambariais elektroniniame aukcione bus parduodamas už pradinę 2,782 mln. eurų kainą.
Iš jos 764,4 tūkst. eurų sudaro nuosavybės teise valstybės parduodamas prie pastato priskirtas apie 73,5 aro žemės sklypas.
Nuo 20 iki 48 kvadratinių metrų ploto poilsinės kambarius „NT septynetas“ siūlo už 1850–2225 eurus už kv. metrą.
Bendra planuojamų pajamų suma siekia beveik 3,8 mln. eurų – milijonu daugiau nei pradinė aukciono kaina.
Bet pastato modernizavimui būsimi aukciono laimėtojai labai išlaidauti nesiruošia.
Fasadas, vidaus sienos ir lubos išliktų tokios pačios. Nauji plastikiniai langai žadami tik parduodamose patalpose, į kurias būtų įstatomos šarvuotos durys su dviem spynomis.
Be to, ketinama atnaujinti elektros instaliaciją, nes atsijungus nuo miesto centrinio šildymo tinklo pastatas būtų šildoma elektra.
Patalpų šildymo įrenginiais siūloma pasirūpinti patiems pirkėjams.
Pastato remontą žadama pradėti lapkritį ir baigti kitų metų gegužę arba birželį.
Paaiškinti išsigando?
Kaip tokius būsimo aukciono laimėtojo karūną besimatuojančios agentūros planus vertina Vilniaus savivaldybė?
Juo labiau kad šios agentūros filialas įsikūręs tame pačiame savivaldybės pastate.
Iš kur nekilnojamojo turto agentūra galėjo gauti savivaldybės poilsio pastato aukštų planus, kambarių plotus? Kas ją informavo apie poilsinės šilumos, elektros, vandentiekio sistemą?
Atsakymų į šiuos klausimus „Lietuvos rytas“ neišgirdo.
Už šį aukcioną atsakinga sostinės savivaldybės Pirkimo ir pardavimo poskyrio vedėja Vilma Spaičienė suteikti bet kokią informaciją atsisakė ir nukreipė pas savo tiesioginę vadovę Nekilnojamojo turto skyriaus vedėją Vilmą Lajauskaitę.
Tačiau ir pastarajai valstybės tarnautojai drąsos, o gal ir kompetencijos ką nors paaiškinti neužteko, nes apie aukcioną ji pasiūlė teirautis Rinkodaros ir komunikacijos skyriuje, kuris apie savivaldybės turto pardavimą, matyt, išmano geriau nei Nekilnojamojo turto skyriaus vadovė.
Yra ir projekto valdytojas
Apie ketinimus laimėti aukcioną, planus atnaujinti kol kas svetimą pastatą nedaugžodžiavo ir atskiromis patalpomis poilsinę parduodančios Kretingos agentūros „NT septynetas“ direktorė Rūta Martišauskaitė.
Verslininkė paaiškino, kad Vilniaus savivaldybės pastate agentūrai atstovauja su individualios veiklos pažyma dirbanti „NT septyneto“ partnerė Aušra Pivoriūnienė, o išplatintame pasiūlyme esą padaryta klaida – ten turėjo būti parašyta „jei mes laimime aukcioną“.
Pasiteiravus, ar tik prieš metus įkurtai jos vadovaujamai mažajai bendrijai „NT septynetas“ užteks pinigų sumokėti beveik 300 tūkst. eurų aukciono garantinį įnašą ir lėšų pastatui pirkti, R.Martišauskaitė staiga pareiškė, kad jos agentūra tik tarpininkauja ieškant patalpų pirkėjų.
„Tikrasis šio projekto valdytojas yra Olegas Orlovas, o jo komercinį pasiūlymą platina ir daugiau nekilnojamojo turto brokerių“, – atskleidė agentūros vadovė.
Renka pinigus aukcionui
Dviem sostinėje registruotoms bendrovėms vadovaujantis 42 metų vilnietis O.Orlovas neslėpė ketinantis dalyvauti šio pastato pardavimo aukcione. Jo teigimu, poilsinė būtų perkama „Kauno plėtros projektų“ įmonės vardu ir jos turimų lėšų tam užtektų.
Verslininkas painiai bandė paaiškinti, kodėl jis jau dabar siūlo pirkti atskiras patalpas ir renka rezervacijos mokesčius. Esą taip jis ieško partnerių aukcionui, kuriame dalyvautų kooperuotomis lėšomis.
Dėl to ir esanti sąlyga, kad likusi suma būtų sumokama iki rugsėjo 20 dienos, nes netrukus po to Vilniaus savivaldybei reikėtų mokėti aukcione pasiūlytą sumą.
Tiesa, tokios strategijos sėkme verslininkas pasigirti negalėjo ir sakė, kad iki aukciono likus 10 dienų poilsinės kambarius buvo rezervavę tik kiek daugiau nei 10 pirkėjų.
O jeigu aukciono nepavyktų laimėti?
„Tuomet rezervavimo mokestis žmonėms būtų grąžinamas“, – tikino O.Orlovas, taip ir nepaaiškinęs, kokiu pagrindu jis rinktų pinigus už svetimą turtą.
Pasiteiravus, ar ne paprasčiau būtų palaukti aukciono ir tik jį laimėjus siūlyti pirkti poilsinės kambarius, verslininkas nesutriko: „Tuomet kambarių kainos jau bus visai kitos, nes neaišku, kiek pradinė pastato kaina pakils aukciono metu.“
Savivaldybė sukluso
Vilniečio verslininko planai sukėlė įtarimų Palangos savivaldybei, kuri nenorėtų, kad šioje kurorto vietoje būtų daugiabutis namas.
„Ką reiškia sąlyga, kad automobilių stovėjimas numatomas bendrose aikštelėse miesto teritorijos ribose? Kas jį numatė?
Šis pastatas savo aikštelės neturi, todėl pažadas, kad bendros pastato poilsio patalpos bus atidalytos į atskirus turtinius vienetus, yra pirkėjų apgaulė. Savivaldybė neleis to daryti, kol čia neatsiras tiek automobilių stovėjimo vietų, kiek bus numatyta turtinių vienetų“, – „Lietuvos rytui“ teigė Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.
Beje, su ta pačia problema susidūrė ir buvęs „Liukrenos“ viešbutis, kurio savininkas pardavinėja bendrojo naudojimo patalpas, bet dabar negauna savivaldybės sutikimo jas paversti atskirais butais, nes prie pastato nėra pakankamai automobilių stovėjimo vietų.
Planai nieko nežavi
Anot kurorto valdžios, poilsinėms virstant daugiabučiais skriaudžiamas gyvenamosios statybos verslas, kuris, statydamas gyvenamuosius namus, turi laikytis tokiai statybai privalomų projektavimo sąlygų: didesnio pastatų apšiltinimo, garso izoliacijos, numatyti vaikų žaidimo aikšteles, žaliuosius plotus.
Yra dar viena užprogramuota bėda: kas prižiūrės tokius privačių poilsio apartamentų pastatus, nes administratoriai skiriami tiktai gyvenamiesiems namams?
„Palangoje daugiau nei prieš 10 metų butais buvo išparduotos kelios poilsinės, tačiau paaiškėjo, kad visoje Lietuvoje gyvenantys poilsio būstų pirkėjai nesugeba suburti bendrijos, kuri rūpintųsi pačiu pastatu, vandentiekio infrastruktūra.
Todėl po kelerių metų kurorto centre galime išvysti irstančius pastatus kiaurais stogais“, – perspėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Būsima daugiabučio kaimynystė nežavi ir šalia esančios vaikų reabilitacijos sanatorijos „Gintaras“ atstovų.
„Jau dabar, vasarą, kenčiame nuo poilsiautojų, ten triukšmaujančių nuo ryto iki išnaktų. Kol kas juos dar sudrausminame paskambinę pastatą administruojantiems nuomotojams, o kaip nutildysime atskirų būstų savininkus?“ – baiminosi sanatorijos direktorius Saulius Deveikis.
Poilsio pastatas automobilių stovėjimo aikštelės neturi, tad atvykėlių mašinos braunasi į sanatorijos aikšteles, statomos ant vejos.
Neringoje vykęs aukcionas persikėlė į teismus
Lietuvoje jau yra buvę įtarimų sukėlusių savivaldybių turto pardavimo aukcionų.
Beveik prieš dvejus metus Neringoje vykęs savivaldybės vandentiekio įmonės buvusios kanalizacijos perpumpavimo stoties pastato pardavimo aukcionas nėra pasibaigęs iki šiol.
Atvirame aukcione buvo leista dalyvauti asmeniui, kuris iki aukciono pradžios nebuvo sumokėjęs būtino pradinio įnašo ir aukciono dalyvio mokesčio. Vėliau paaiškėjo, jog mokestinius pavedimus šis dalyvis pasirašė jau aukciono metu, kai tapo aišku, kad jo pasiūlyta suma yra didžiausia.
Visus mokesčius laiku sumokėjusio kito dalyvio pasiūlymas buvo atmestas prisikabinus, kad jo pateikti trys dokumentų lapai nebuvę surišti.
Kilus skandalui Neringos savivaldybė ir pastatą pardavinėjusi bendrovė „Neringos vanduo“ aukcioną panoro visai nutraukti, nes daugiau nei 10 metų nebeveikianti buvusi kanalizacijos perpumpavimo stotis yra nacionaliniam saugumui reikšmingas pastatas, kurio pardavinėti iš viso nebuvo galima.
Dabar šis ginčas persikėlė į Aukščiausiąjį teismą.
