Kad galėtų būti šildomas Kėdainių miestas, gamykla turi pradėti dirbti 80 proc. pajėgumu. O jis šiuo metu, anot gamyklos vyr. energetiko Lino Šiuipio, yra kiek didesnis nei 60 proc.
Tuo metu AB „Panevėžio energija“ teigimu, šilumos kaina priklausys nuo naudojamo kuro ir superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainų. Suprantama, tam turės įtakos ir „Lifosos“ gamybinė veikla.
Rugpjūtį šiluma pigo
Kaip „Rinkos aikštei“ sakė AB „Panevėžio energija“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė, jau kovo mėnesį dėl karo Ukrainoje paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų, sustabdžius AB „Lifosa“ veiklą, AB „Panevėžio energija“, užtikrindama šilumos tiekimą Kėdainių miesto vartotojams, superkamą technologinės šilumos kiekį iš „Lifosos“ buvo priversta pakeisti brangesne šiluma, deginant gamtines dujas savo eksploatuojamoje Kėdainių katilinėje.
Dėl padidėjusio naudojamų gamtinių dujų kiekio ir įvertinus kuro kainų augimą, AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina kas mėnesį didėjo visiems vartotojams, nes šilumos kaina yra nustatoma vienoda viso regiono savivaldybėms (Panevėžio miesto bei rajono, Rokiškio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio ir Zarasų rajonų).
AB „Lifosa“ atnaujinus savo veiklą, AB „Panevėžio energija“ planuoja supirkti šilumą iš įmonės ir taip sumažinti gamtinių dujų naudojimą šilumai gaminti Kėdainių mieste. Perskaičiavus šilumos kainą rugpjūčio mėnesiui, šiluma pinga dėl superkamos šilumos ir sumažėjusių kuro kainų.
„Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. AB „Panevėžio energija“ valdybos sprendimu nustatyta vienanarė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina už suvartotą šilumos kiekį – 7,34 ct/kWh (be PVM). Šilumos kaina, palyginti su galiojančia liepos mėnesį, mažėja 16,7 proc. arba 1,47 cento už kilovatvalandę“, – aiškino įmonės atstovė spaudai.
Ji taip pat pabrėžė, kad ir kokia bebūtų tolimesnė AB „Lifosa“ veiklos situacija, AB „Panevėžio energija“ ir toliau užtikrins šilumos tiekimą Kėdainių mieste.
„Katilinės gamybiniai pajėgumai yra pakankami visam miesto šilumos poreikiui užtikrinti, tačiau šilumą gaminti galimybė yra naudojant gamtines dujas ir skystąjį kurą.
Jei nebus galimybės supirkti šilumos iš AB „Lifosa“ ateinančiais mėnesiais, šilumos gamybos sąnaudos didės dėl naudojamo kuro Kėdainių miesto katilinėje, o tai reiškia, kad šilumos kaina didės visiems bendrovės vartotojams“, – sakė D. Paulauskienė.
Priklausys nuo daugelio aplinkybių
AB „Lifosa“ vyr. energetiko L. Šiuipio teigimu, šiuo metu gamykla veikia 63 proc. pajėgumu ir tiekia šilumą Kėdainių miestui.
„Įmonei veikiant tokiu pajėgumu, iš gamybinės veiklos gaunamos šilumos pakanka karštam vandeniui gyventojams paruošti. Taigi prasidėjus šildymo sezonui, Kėdainių gyventojų būstams šildyti miestui gali tekti pasitelkti turimą infrastruktūrą ir reikiamą šilumos kiekį pagaminti miesto katilinėse.
Tai priklausys ir nuo „Lifosos“ veiklos bei apkrovimo, kuriam įtakos turės rinkos tendencijos, žaliavų, produkcijos, energetikos išteklių kainos ir kt., – kalbėjo L. Šiuipys. – Pabrėžiame, kad visa informacija apie situaciją nuolat dalijamės su miesto savivaldybe bei kitais partneriais, kurie užtikrins, kad kėdainiečiams šiluma dabar ir šildymo sezono metu būtų tiekiama nuolat ir be trikdžių.“
Priklausys nuo aplinkybių
Jei vis tik „Lifosai“ nepavyktų pasiekti reikiamų gamyklos darbo pajėgumų ir pilnai apšildyti miesto, anot D. Paulauskienės, neatmetama, jog AB „Panevėžio energija“, siekdama sutaupyti, eis Vilniaus ar Klaipėdos keliu ir daugiabučius šildys mazutu.
„AB „Panevėžio energija“ tiekiamą šilumą vartotojams visame regione gamina nuosavuose šilumos gamybos šaltiniuose (katilinėse) ir perka iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG). Bendrovės investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos gamyboje leidžia didžiąją dalį šilumos pagaminti deginant biokurą (90 proc.), tačiau šaltuoju metu, išaugus šilumos poreikiui, naudojamos ir gamtinės dujos, ir mazutas, ir dyzelinas“, – sakė įmonės atstovė spaudai.
O paklausta, kiek preliminariai gali brangti šildymas, jei „Lifosai“ pavyktų užtikrinti jo tiekimą ir kiek galėtų jis brangti, jei vis dėlto nepavyktų – ar labai skirtųsi kainų kilimai, ji teigė: „Šilumos kaina kiekvieną mėnesį kinta priklausomai nuo kuro ir superkamos šilumos kainų. Kokios bus šilumos kainos kiekvieną mėnesį ateinančiame šildymo sezone, sunku prognozuoti, nes pasaulinė energijos krizė veikia visą šilumos ūkį – brangsta gamtinės dujos, biokuras, mazutas, dyzelinas, elektra, vanduo“.
Savo ruožtu rugpjūčio 8-ąją gamybinę veiklą atnaujinusi AB „Lifosa“, pasak vyr. energetiko L. Šiuipio, dirba laikydamasi patvirtino plano ir yra apsirūpinusi reikiamomis žaliavomis artimiausiam laikotarpiui.
„Lifosa“ aktyviai tęsia derybas su galimais žaliavų tiekėjais, produkcijos pirkėjais. Įmonės vadovybė sklandžiai bendradarbiauja su valstybės paskirtu laikinuoju administratoriumi ir drauge deda visas pastangas, kad užtikrintų tvarią, savarankišką ir ilgalaikę bendrovės veiklą“, – užtikrino L. Šiuipys.
Taigi, kad šildymas Kėdainiuose brangs, abejonių nėra, tačiau kiek, priklauso ir nuo „Lifosos“ sėkmės.
