„Mes suprantame, kad prastovos bus ne kelių dienų – mano neoficialiomis žiniomis, yra kalbama apie terminą iki lapkričio 30 dienos. Tai yra bent trijų mėnesių prastova. Taip pat nėra iki galo žinoma, kiek darbuotojų tai paveiks, bet turbūt akivaizdu, kad absoliučiai didžiąją jų dalį, todėl pagrindinis klausimas yra, kaip šiuo atveju elgsis darbdavys“, – naujienų agentūrai BNS trečiadienį sakė M.Sinkevičius.
Pasak Jonavos mero, kol kas nežinoma, ar „Achema“ darbuotojams, kaip numato Darbo kodeksas, mokės tik 40 proc. vidutinio atlyginimo išmokas, ar ji pademonstruos socialinę atsakomybę ir susitars su darbuotojais dėl teisingesnio atlygio, pavyzdžiui, 50–70 proc.
„Kodėl aš taip sakau, nes nors įmonė neskelbia savo pirmojo pusmečio veiklos rezultatų, bet neviešai žinoma, kad pirmas pusmetis bendrovei buvo pelningas, todėl reikia suprasti ne tik darbdavio, bet ir darbuotojų situaciją: visiems viskas brangsta – ir šildymas, ir elektra, ir prekės parduotuvėse. Įsivaizduoti, kad tą naštą galima pilna apimtimi perkelti ant darbuotojų, būtų socialiai neatsakinga“, – kalbėjo M.Sinkevičius.
„Prieš ateinantį šildymo sezoną prie dabartinės energetinių kainų pasiutpolkės palikti daugiau nei tūkstantį Jonavos namų ūkių su fiksuotomis 40 proc. vidutinėmis mėnesinėmis pajamomis – galime tik įsivaizduoti, kokios pasekmės bus, įvertindami save tokioje situacijoje“, – pridūrė Jonavos meras.
M.Sinkevičius taip pat sakė, jog dėl „Achemos“ sustabdymo tiek miesto, tiek valstybės biudžetas neteks reikšmingų pajamų.
„Įmonė tikrai patenka į daug mokesčių sumokančiųjų kategoriją ir veiklos nevykdymas natūraliai lems sumažėjusias biudžeto pajamas – ir valstybei, ir savivaldybei“, – sakė Jonavos meras.
Situacija sudėtinga
Jonavos azoto trąšų gamyklai „Achema“ trečiadienį pranešus apie laikinai stabdomą veiklą nuo rugsėjo, bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė sako, kad šiuo metu svarbiausia užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ir pajamas darbuotojams.
„Situacija yra sudėtinga, bandome ieškoti geriausių sprendimų su įmonės vadovybe, esame pasiruošę bendradarbiauti. Šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad ir bendrovė išgyventų ir kad darbuotojai gautų tokias pajamas, iš kurių galėtų išgyventi bei sulaukti bendrovės atsigavimo“, – trečiadienį BNS sakė B.Daškevičienė.
Ji BNS pranešė, kad bendrovės administracija kreipėsi į profesinę sąjungą prašydama supratimo, o darbuotojai tikisi, kad tokia įmonės situacija netaps dingstimi darbdaviams piktnaudžiauti.
„Bendrovė kreipėsi prašydama supratimo ir mes tikimės, kad šita situacija netaps priežastimi piktnaudžiauti, tikimės sąžiningo balanso tarp darbdavio galimybių ir darbuotojų poreikių“, – pranešime sakė profesinės sąjungos vadovė.
„Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas trečiadienį sakė, kad gamyklą stabdyti dabar planuojama iki gruodžio, o dalis darbuotojų bus išleisti į prastovas pusei mėnesio, dalis – mėnesiui.
„Didžiajai daliai darbuotojų ši situacija reiškia sumažėjusias pajamas dėl prastovų ir nežinomybę“, – sakė B. Daškevičienė.
Didėjant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo praėjusio rudens ne visu pajėgumu dirbanti „Achema“ pranešė nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdanti veiklą. Kol kas veiks tik dervų ir techninių dujų gamyba.
Pasak įmonės, gamyklai sustojus, dalis darbuotojų prižiūrės įrenginius bei juos saugos, o likusiems bus skelbiamos prastovos. „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 1250 žmonių.
„Achema“ pernai gavo 590,3 mln. eurų pardavimo pajamų – 57 proc. daugiau nei 2020 metais, ir uždirbo 53,2 mln. eurų grynojo pelno – 13 proc. mažiau nei 2020 metais. Šiemet įmonė tikėjosi gauti 596 mln. eurų pagrindinės veiklos pajamų, rašoma įmonės 2021 metų veiklos ataskaitoje.
Registrų centrui pateiktuose dokumentuose matyti, kad balandžio 14 dieną „Achemos“ akcininkai balsavo dėl dividendų išmokėjimo, tačiau sprendimo įmonė nepateikė. Pernai įmonė akcininkams, kurių didžiausia – „Achemos grupė“ – išmokėjo 47,65 mln. eurų dividendų už 2020 metus, o užpernai – 23,99 mln. eurų už 2019 metus.
