„Esant tokiai situacijai rinkoje didžioji dalis Vakarų trąšų gamintojų priversti stabdyti savo fabrikus, bendrovė „Achema“ – ne išimtis. Rekordinės gamtinių dujų kainos tiesiogiai lemia produkcijos savikainą, mūsų gaminamų trąšų kainos tampa nekonkurencingos, lyginant su JAV ir Rusijos gamintojų produkcija“, – pranešime sakė „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Jis negalėjo pasakyti, kada gamykla galėtų vėl grįžti į įprastą darbo režimą.
„Sunku pasakyti, nes artėja šaltasis periodas, o dujos vargu ar drastiškai kris, trąšų kaina taip pat vargiai ar kils, todėl kol kas nematome realių sugrįžimo perspektyvų“, – trečiadienį LRT radijui sakė R.Miliauskas.
Gamyklai sustojus, dalis darbuotojų prižiūrės įrenginius bei juos saugos, o likusiems bus skelbiamos prastovos. „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 1250 žmonių.
Užimtumo tarnybos Jonavos skyriaus vedėja Nijolė Jeremičiūtė teigė kol kas negavusi iš gamyklos jokių pranešimų dėl galimų darbuotojų atleidimų ar prastovų.
Dujų kainos Europoje yra pasiekusios naujas rekordines aukštumas ir vis dar brangsta – jų kaina TTF biržoje šią savaitę užkopė iki beveik 280 eurų už megavatvalandę.
Gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas, jų dalis trąšų savikainoje sudaro apie 70–80 proc., teigia „Achema“.
Nuo pernai rugsėjo „Achemoje“ dirbo tik vienas iš dviejų amonio gamybos cechų, o tai reiškia, kad įmonė veikė trečdaliu pajėgumų.
„Achemos“ generalinis direktorius R.Miliauskas pavasarį yra sakęs, kad Lietuvos rinkoje įmonė įprastai parduodavo apie 30 proc. trąšų, tačiau šiemet pirkimai beveik sustojo.
„Achema“ pernai gavo 590,3 mln. eurų pajamų – 57 proc. daugiau nei 2020 metais, ir uždirbo 58,5 mln. eurų pelno iki mokesčių – 15,5 proc. mažiau nei 2020 metais.
N.Mačiulis nedramatizuoja „Achemos“ veiklos stabdymo
N.Mačiulis tvirtina, kad tai, jog bendrovė „Achema“ laikinai stabdo gamyklos veiklą, nėra ilgalaikė problema. Pasak jo, gamtinių dujų kainų augimas yra problema, su kuria susiduria visi trąšų gamintojai.
„Kol kas labai gero, efektyvaus būdo pagaminti azoto trąšas ne iš gamtinių dujų nėra. Yra būdas elektrolizės būdu gaminti žalią amoniaką. Tai gerokai daugiau kainuoja. Įmonės juda ta kryptimi, „Achema“ turbūt irgi svarsto galimybes, kaip daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką ir pasigaminti dalį žalio vandenilio, kad reikėtų mažiau gamtinių dujų“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą teigė N.Mačiulis.
Ekonomistas aiškina, kad didžioji dalis pasaulio trąšų, daugiau nei 95 proc., pagaminamos iš gamtinių dujų ir taip bus artimiausiu metu. Anot jo, trumpuoju laikotarpiu gamtinės dujos tokios brangios, kad trąšų neapsimoka gaminti ir reikia palaukti, kol bus pigesnių dujų.
„Tai nereiškia, kad nebereikės tos veiklos, nes kaip kitaip pasigaminti azoto trąšų mes neturime, nepasigaminę azoto trąšų, mes neturėsime maisto produktų. „Achema“ galbūt pasigamino pakankamai kol kas azoto, iš kurio galės gaminti tiek trąšų, kiek reikia, bet galbūt stabdys veiklą keliems mėnesiams. Turbūt nesunku rasti formų, kaip valstybė gali kompensuoti tuos praradimus, padėti tiems darbuotojams, bet tai nėra tokia rizika, kad „Achemos“ nebereikės po metų ar dviejų“, – sakė jis.
N.Mačiulis tikina, kad „Achemos“ pavyzdys gerai iliustruoja, su kokiomis problemomis susidurs daugelis Vokietijos įmonių. Pasak jo, jeigu Lietuvoje tokia įmonė yra viena, tai Vokietijoje – šimtai arba tūkstančiai.
„Jeigu yra galimybė kelis mėnesius negaminti amoniako, azoto trąšų, tai yra visai geras pasiruošimas šaltai žiemai, nes mes labai daug gamtinių dujų sutaupome, kurias galėsime po to panaudoti namų šildymui ar elektros gamybai“, – aiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
