„Ir šiemet bus labai daug medaus. Bitės labai smarkiai jį neša.
Nebijokite, jos nekanda. Mano labai geros bitės, jos labai taikios. Jeigu ją suspausi, ir tai nekąs. Tai garsaus bitininko Algirdo Amšiejaus veislė. Bet, žinoma, jeigu ateitum išgėręs, tada jau viskas, ir saviškio nežiūrės“, – aiškino ponas Benas, kai atvykome apžiūrėti jo bičių ūkio Kalotėje (Klaipėdos raj.).
Jis sako pats valgantis daug medaus. „Be medaus aš negalėčiau būti. Man jo reikia. Cukraus visiškai nevartoju. Jeigu pavalgau bandelių ir pieno, pasimatuoju – cukrus rytą 8,5, o pavalgau medaus su agurkais – 4–4,5. Medus apykaitą gerina, o ne blogina. Aš iš medaus darau ir midų, laikau rūsyje“, – pasakojo pokalbininkas.
Avilius daro ir pats
B.Šimkus turi daugiau nei 55 avilius: tarp jų ir didieji Dodano aviliai, ir mažesni. Yra ir vadinamųjų daugiaaukščių avilių, kurie atrodo maži, bet juos galima sudėti vieną ant kito, tad išeina daugiaaukštis pastatukas.
Pasak pono Beno, tai šiuolaikiniai aviliai, su jais labai lengva bitininkauti, juos geriausia pervežti, jie labai lengvi. Pats jis tokių avilių turi nemažai. O tų didesniųjų Dodano avilių niekas nebemėgsta.
Yra dar ir senų jau nebenaudojamų avilių, kuriuose bitės nebegyvena. Yra ir paties B.Šimkaus padarytų avilių. Jie šiek tiek kitokie, nestandartiniai. Jis turi varstotą ir mėgsta juos daryti.
Galima sakyti, pono Beno ūkyje – visas bičių miestas su daugybe daugiabučių.
„Šitame avilyje yra jauna šeima įleista. Viską esu uždaręs, kad svetimos bitės neįlįstų, kad nepapjautų motinėlės. Joms įdedu medaus, nes jos dar silpnos. Senos bitės lenda iš kitų avilių. Ir gali padaryti bites plėšikėmis, tai baisiai blogai. Užtat uždarai, maisto yra, gerti vandenuko su trupinėliu druskos duodi ir gyvenkite, ponios“, – sako bitininkas.
Beje, ūkyje visi medžiai sodinti gydytojo Vaclovo Into. Jis buvo B.Šimkaus pirmasis dviračių sporto treneris.
Apkamšo kaip kūdikį lovytėje
B.Šimkaus bitynui jau mažiausiai trisdešimt metų. Jau 20 metų, kai jis pensijoje. Bet ir dirbdamas visą laiką turėjo bičių.
„Kai turi darbų, visą laiką užleidi biteles. Labai gaila. Jas užpuola kandys, per savaitę keliuose aviliuose žūva bitės. Visą laiką negalima landžioti į avilį, bet jeigu tu avilius prižiūri, matai, kaip bitės skraido, kaip jos dirba, kaip ir kiekvienas bitininkas žinai, ar tas avilys yra sveikas, ar ne“, – aiškino ponas Benas.
Rodydamas mums bites, jis iš karto pastebi, kad į avilį jau yra atėjusių svetimų bičių, užuodusių, kad jame daug medaus.
Pasak bitininko, kiti pagalvės nededa į avilį, o jis deda. Mat dieną būna labai karšta, kad mažiau šilumos įeitų. Kitas dalykas, avilyje yra perų, o jiems reikalinga 30 laipsnių šilumos temperatūra. Ponas Benas avilyje pagalvę apkamšo, tarsi lovytėje gulintį kūdikį. „Ir tegu jos laukia, kol aš vėl ateisiu“, – sako jis nueidamas.
Bitynui prižiūrėti B.Šimkus gauna europinę paramą. Gyrėsi pamatęs draugo priekabą, kurioje telpa šeši aviliai, ir pats nusipirkęs lygiai tokią pačią. Kainavo 1,6 tūkst. eurų, o Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) davė 800 eurų ES paramos.
NMA remia jį kaip bitininką. Labai daug avilių pirkta už jos skirtus pinigus. Jam tiesiog juos atvežė, beliko tik įkurdinti bites.
Bitininkų pelnas – iš laukų apdulkinimo
B.Šimkaus ūkyje labai geras medus iš Girulių miško. Pavasarį jis renkamas iš žydinčių lazdynų, kitų medžių, bitės skrenda į sodus. Pasak jo, dabar juose jau mažiau purškiama chemikalų, nes žmonės tingi, o bitelės labai gerai apdulkina augalus ir būna geras derlius.
„Gavau pranešimą iš bitininkų bendruomenės pirmininkės, kad reikia atvežti avilius į Radailius ir į Karklę. Avilius uždarai labai anksti, kad bitės neišskristų, įkeli avilį į mašiną ir veži. Reikia stipraus žmogaus, kad galėtų kilnoti avilį su medumi.
Vokietijoje ir kitur bitininkai gauna didžiausią pelną iš laukų apdulkinimo. Į priekabą įsidėsiu 6, o į mašiną – keturis ir vešiu 10 avilių, kad mano bitės apdulkintų laukus ir žmonės gautų geresnį derlių. Sakoma, kad derlius būna dviem trečdaliais didesnis ar vos ne dvigubai“, – aiškino ponas Benas.
Bites puola erkės, kartais ir vagys
B.Šimkus priklauso Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenei „Midutis“. Pasak jo, pirmininkė Vaida Račkauskienė, gyvenanti Doviluose ir dirbanti Klaipėdos rajono savivaldybėje, parveža bitininkams motinėlių, vaistų bitėms gydyti.
„Bites puola erkės. Vyksta didžiausia kova su jomis, jas reikia atkratyti. Yra tam tikros plokštelės su vaistais. Nuperki, jas keiti, kad erkės nepriprastų prie vienų. Avilio apačioje yra toks stalčius. Jį ištrauki ir tos erkės išbyra. Suskaičiuoji jas ir gali nustatyti, koks yra avilio erkėtumas“, – aiškino bitininkas, kam reikalingi vaistai.
Pasirodo, yra vagių, kurie plėšia avilius. Atidaro juos, pripila vandens, bitės sušlampa, jie korius pasiima ir nešasi namo.
Veža bites pasiganyti
Visą savo bičių ūkį B.Šimkus prižiūri pats vienas. Šalia kaimynė bitininkė turi 25 avilius ir padeda ponui Benui tvarkyti buhalteriją. Jis ją vadina porininke. Jos sesuo Kaltinėnuose turi gana didelį ekologinį ūkį. Į jį jis veža savo bites pasiganyti. Kai mes lankėmės, pusė bičių buvo iškeliavusios į tą ekologinį ūkį.
Paklaustas, kodėl reikia vežti bites ganytis, ponas Benas atsakė: „Sakykime, turi vienoje vietoje 10 avilių ir bitės prineša tiek ir tiek medaus. Imi ir toje pačioje vietoje pastatai 30 avilių, bet bitės vis tiek prineš tiek pat medaus. Todėl, kad jos nebeturi iš kur nešti, viską būna jau išsėmusios.“
Benas apie bičių gyvenimą
„Bitės už žmogų mato 130 kartų geriau. Ar žinojote, kad pati bitė pakelia 50 laipsnių šaltį. Bitės žemėje gyvena 800 mln. metų, daug ilgiau už žmones.
Bičių karalienė nėra paprasta: pati nevalgo, kita bitelė turi ją maitinti, šukuoti. Ją aptarnauja 12 kunigaikštienių. Medaus ji nevalgo, tik bičių pienelį. Bitelė darbininkė gyvena 20 dienų, o motinėlė – 3–5 metus. Avilyje tvarką daro motinėlė. Jeigu reikėtų mus pulti, ji turėtų joms tai pasakyti.
Žemaičiai meduvę vadina „magazinu“. Seniau bitininkai į avilį dėdavo po vieną meduvę. O dabar – po dvi ar tris. Avilio viršuje jos siauros, o apačioje dvigubai platesnės. Dabar paliekama nepaliesta avilio apačia motinėlei perėtis.
Jeigu gera motinėlė, ji per parą padeda 2,4 tūkst. kiaušinėlių ir avilys būna stiprus. Jeigu ji sensta, viskas: nebededa darbininkių, pradeda dėti tranus.“
Susipažino būdamas trylikos
Bitėmis B.Šimkus pradėjo domėtis nuo 1956 metų. „Tais metais jau eidavau prie bičių, bent man duodavo tik dūminę papūsti. Kai kolūkiai tvėrėsi, dėdės Skuodo rajone paėmė 300 avilių ir padarė kolūkį-bityną.
Mūsų giminė – klaipėdiečiai nuo seno, bet kai buvo permainos, mes visą laiką bėgome. Esu gimęs Lieplaukėje, ten 1941 metais birželio 21 d. sušaudytos trys mano seserys, vyriausiajai buvo 9 metai, brolis. Aš buvau pusės metų, tėvas atsidūrė Australijoje“, – pasakojo ponas Benas.
Dar iki 1956 metų jis buvo išsiųstas iš Lietuvos ir gyveno Latvijoje, Liepojos rajone. Ten girininkijoje buvo bitynas. Ten, būdamas 13–14 metų, pirmą kartą susipažino su bitėmis. Jam leisdavo padūminti ir išsukti medų.
Neįsivaizduoja gyvenimo be bičių
Paklaustas, ar bitininkystė yra jo verslas ar hobis, B.Šimkus atsakė: „Grynas hobis. Be bičių aš neįsivaizduoju savo gyvenimo. Būti su jomis – malonus užsiėmimas. Dabar nebeturiu laiko nei medžioti, nei žvejoti. Anksčiau dar labai mėgdavau ką nors pats projektuoti ir statyti.
Norėdamas prižiūrėti bites, turi daug skaityti, perprasti jų gyvenimą. Jų įkandimo kadai nebijau. Be to, jis yra sveika. Mano porininkei bitė įkando, žiūriu, pradėjo tinti. Tai aš greitai į Klaipėdos universitetinę ligoninę nuvežiau.
Sako, reikėjo pavėluoti dvi minutes ir būtų buvę viskas. Dabar, žiūriu, jau kanda jai ir po kelis kartus, ir nieko. Ji baisiai mėgsta bites, baisiai prie jų puola. Sakau, kad užsidėtų kepurę, bet ji neklauso, o bitės nemėgsta plaukų. Gal todėl, kad plaukuoti žvėrys, meškos, joms išdraskydavo dreves.
Darbuojantis su jomis, neduok Dieve, kokią nors nuspausti. Jos taip pat išgyvena, neša, bėga aplinkui. Reikia gražiai su jomis elgtis, tai gyvi padarėliai.
Ar jūs matote, kaip jos dirba? Skrenda ir skrenda. Jeigu bitėms duodi daug darbo, jos nespiečia. Kuo skiriasi bitės nuo kitų gyvūnų? Jie užaugina vaikus ir juos išvaro. O bitė ne. Motinėlė užaugina kitą motinėlę, susirenka savo armiją, pasiima medaus trims dienoms ir išskrenda, o viską palieka kitai.“
Ponas Benas nori, kad bitininkų Lietuvoje būtų kuo daugiau. Jis nuveža kokį avilį žmonėms, kurie norėtų tuo užsiimti. „Vienam nuvežiau vieną, žiūriu, jis jau turi 5 avilius“, – džiaugėsi pokalbininkas.
Nuo eilinio iki pulkininko
B.Šimkus 40 metų išdirbo Vidaus reikalų ministerijos sistemoje. Ten jis perėjo visas pakopas. Pradėjo nuo eilinio patrulio, paskui buvo pasiųstas mokytis į Kauno policijos mokyklą. Yra buvęs ir policijos ūkio skyriaus viršininku, ir kt.
Baigęs Kauno policijos mokyklą buvo paskirtas į dirbti į Plungę, bet nevažiavo.
Kadangi du mėnesius nėjo į darbą jam buvo grasinta, kad bus pasiųstas į kariuomenės baudžiamąjį būrį, tad teko pradėti dirbti.
Buvo įstojęs mokytis į Vilniaus universitetą, į Teisės fakultetą, bet mokslų nebaigė, metė ir tada mokėsi mokėsi Kauno politechnikos instituto Klaipėdos filialo vakariniame skyriuje, įgijo mašinų gamybos inžinieriaus specialybę. „Man brėžiniai, sprendiniai, matematika yra labai arti dūšios. Galiu matematikos integralus spręsti visą naktį, man tai tas pats, kas su draugu šachmatais žaisti“, – prisipažino ponas Benas.
Klaipėdoje B.Šimkus apsigyveno 1967 metais. Jis visą laiką galvojo mesti policininko darbą. Du kartus rašė pareiškimą išeiti, bet vis nepavykdavo. Ir taip išdirbo 40 metų. Tarnybą baigė būdamas pulkininkas ir išėjo į pensiją.
Nuo 2007 metų jis ketverius metus ėjo Klaipėdos savivaldybės vicemero pareigas, buvo tuometinio mero Rimanto Taraškevičiaus pavaduotojas.
Šiuo metu B.Šimkus yra garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ pirmininkas.
