„Iš vienos nedidelės įmonės Rokiškio rajone, turinčios 100 darbuotojų, gavau laišką, kuriame sako, kad neįsivaizduoja, kaip mes galime dirbti. Kalbėjausi su kita gamybine įmone. Per pusantrų metų sąskaita padidėjo keturis kartus“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai pasakojo A. Romanovskis.
Būtent į augančias sąnaudas už energetinius išteklius dėmesį ragina atkreipti ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Nors klientų srautai iš dalies grįžo į prieškovidinį lygį, įmonių išlaidos, pasak jos, išaugo kur kas reikšmingiau, nei pajamos.
„Pasikalbėjome su asociacijos nariais, tai sąnaudos pakilę nuo 290 iki 350 proc. Vien šildymas ir elektra, nekalbant apie dujas ir atidėtus mokesčius, kurių yra apie 60 mln. Juos irgi reikės sumokėti. Kaip bus žiemą, aš neįsivaizduoju“, – tikino E. Šiškauskienė. Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jo atstovaujamo sektoriaus įmonių išlaidos už energetinius išteklius išaugo dar daugiau.
„Iš savo paties įmonių grupės galiu pasakyti, kad kaina pakilo 5 kartus per pusę metų. Daugelio pramonės įmonių sutartys su daugeliu tiekėjų, deja, buvo nutrauktos išmokėjus kompensaciją. Apie 60 proc. Lietuvos pramonės šiandien dienai gyvena biržinėje kainoje“, – pabrėžė jis.
Elektros kainoms kopiant į piką pramonės įmonėms rekomenduos pristabdyti gamybą
Pramonininkų atstovas tvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai elektros kaina biržoje pasieks aukščiausią tašką, šio sektoriaus įmonėms bus pasiūlyta nevykdyti darbų, taip siekiant sumažinti dalį sąnaudų.
„Iššūkiai yra tiek dideli, kad mes savo nariams, daliai įmonių rekomenduosime tais momentais, kai yra numatoma aukščiausia elektros kaina, pristabdyti gamybą. Tai nereiškia, kad išjungti iš viso, bet tiesiog pereiti į laukimo režimą, kai įrengimai nedirba pilnu pajėgumu, o laisvąja eiga. Išlaukti momento. Tuo pat metu darbuotojai galėtų atsipūsti, pailsėti. Tai finansiškai labiau apsimoka, negu tuo metu dirbti“, – aiškino V. Janulevičius.
Būtent sustoti galinti gamyba, anot Verslo konfederacijos vadovo A. Romanovskio, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Vyriausybei reikėtų pradėti taikyti verslui skirtas elektros kainos dalies kompensacijas. Jis pabrėžia, kad apie ilgalaikius planus ir sprendimus, kaip padidinti šalyje pagaminamos elektros kiekį, yra galima. Tačiau susiklosčiusį šoką reikia spręsti čia ir dabar, kadangi verslas išaugusią sąnaudų dalį paprasčiausiai sieks perkelti į galutinio produkto kainą.
„Verslo lūkestis yra paprastas, kad politikai dabar mobilizuotųsi ir galvotų, kaip tai išspręsti. Jeigu reikia, mestų ir finansinius instrumentus žalai kompensuoti. Pavyzdžiui, jeigu gyventojai žino, kad jie gaus kompensaciją šešis mėnesius, tai prieš priimant įstatymą buvo kalba, jog bus kompensaciniai mechanizmai ir verslui. Bet to jau nebėra“, – akcentavo A. Romanovskis.
ELTA primena, kad antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į VERT, prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, antradienį pranešė Energetikos ministerija.
Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.
D. Kreivys viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę. Trečiadienį Lietuvos valstybinė energetikos įmonė „Ignitis gamyba“ pranešė, kad jos valdomas Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ biržos elektros kainos, tačiau pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.
Įmonės teigimu, dėl to ženkliai pigesnę elektros energijos gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų ir neturi galimybės gaminti elektros energijos, taip sumažinant didmeninę elektros energijos kainą.
