„Mums labai svarbu kaip jiems sekasi, todėl praeitą savaitę kreipėmės į visus tiekėjus, kad jie pateiktų labai detalią informaciją apie savo turimus kontraktus, portfelius, finansinius produktus, kad mes galėtume įsivertinti rizikas“, – antradienį Liberalų frakcijos posėdyje sakė R. Pocius.
„Galutinai turėsime atsakymus į šiuos klausimus, kuomet mums tiekėjai pateiks informaciją“, – pridūrė VERT pirmininkas.
Anot jo, atsakymų iš tiekėjų VERT tikisi sulaukti iki trečiadienio vakaro.
„Tad per šią savaitę pamėginsime ją susisteminti, pasižiūrėti, kiek kokių kontraktų, rizikos valdymo priemonių tiekėjai turi, ir galėsime savo įžvalgas pateikti: kaip sekasi kitiems tiekėjams, ar tikrai jie nėra kažkur arti raudonos zonos ir ar jiems negresia panaši situacija“, – informavo R. Pocius.
Jis taip pat neatmetė, kad VERT, gavusi informaciją, galėtų atlikti tam tikrus testus ir patikrinti, kiek likę tiekėjai yra atsparūs tolesniems energijos kainų svyravimams rinkoje.
„(VERT atliktų – ELTA) tam tikrus stress testus, kurie atliekami ir finansų sektoriuose, prie tam tikrų kritinių reikšmių pasižiūrint, kur tos raudonos linijos, kur galime susidurti su problemomis, kurias turime šiandien su „Perlas Energija“, – teigė VERT vadovas.
R. Pocius liberalams aiškino, kad trys didieji elektros tiekėjai – atitinkamai Lietuvos, Latvijos ir Estijos kapitalo bendrovės „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – naudoja panašius finansinius instrumentus, skirtus apsidrausti nuo kainų augimo biržoje. Tačiau kartu šie „didieji žaidėjai“ turi savo elektros gamybos pajėgumus, tad rizikas suvaldo, pažymėjo VERT vadovas.
„Yra tiekėjų, kurie šiandien lygiai kaip ir „Perlas Energija“ naudoja lygiai tuos pačius finansinius produktus, t.y., Skandinavijos draudimo priemones, bei patiria nuostolius. Bet juos jie gali suvaldyti turima generacija arba per savo motinines įmones, kurios savo finansiniais ištekliais irgi gali padengti rizikas“, – kalbėjo R. Pocius.
Tuo metu du mažieji elektros tiekėjai („Birštono elektra“ ir „EGTO Energija“), anot VERT pirmininko, klientams siūlo tik su biržos kaina susietus planus. Tai lemia, kad rizikas dėl augančių kainų prisiima pats pagal biržos kainas atsiskaitantis vartotojas, o ne tiekėjas, patikino jis.
„(Tiekėjas – ELTA) pritaiko antkainį, bet vartotojas atsiskaito pagal biržos kainą“, – sakė R. Pocius.
ELTA primena, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ rugpjūčio 5 d. paskelbė, kad nuo rugsėjo 5 d. visų elektros tiekimą fiksuota kaina pasirinkusių įmonės klientų sutartys bus pakeistos ir tiekimo kaina nustatoma pagal elektros kainą biržoje.
Tokį žingsnį neteisėtu pavadino Energetikos ministerija bei VERT, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) ketvirtadienį dalį jos sąlygų pripažino nesąžiningomis ir pasiūlė įmonei iki rugpjūčio 26 d. raštiškai įsipareigoti tų sutarties punktų netaikyti. Tai apima nuostatą, jog „Perlas Energija“ turi vienašalę teisę keisti sutarties sąlygas, o vartotojas gali arba su jomis sutikti, arba nutraukti sutartį.
Anot VVTAT, jei „Perlas Energija“ įsipareigos nekeisti klientų sutarčių, tarnyba nutrauks tolesnį sutarties nagrinėjimą, tačiau jei įmonė į nurodymą neatsižvelgs, turės sumokėti iki 100 tūkst. eurų baudą. Tiksli baudos suma siektų iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Šį tiekėją pasirinkę apie 180 tūkst. buitinių vartotojų, o liepos pradžioje, pasibaigus antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, „Perlas Energija“ buvo antras daugiausiai sutarčių su klientais sudaręs tiekėjas – jį pasirinko apie 15 proc. 1–5 tūkst. kWh elektros energijos kasmet suvartojančių gyventojų (67 proc. rinkosi „Ignitis“, apie 8 proc. – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“).
