„Viena objektyvių priežasčių, kas nutiko su „Perlas Energija“, yra žvėriškas, nematytas, nesapnuotas, neplanuotas elektros didmeninių kainų didėjimas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V.Poderys.
Jo pateiktais duomenimis, kainos „NordPool“ biržoje, kuriai priklauso Lietuva, nuo 2021 metų pradžios išaugo apie 9 kartus: nuo 34 iki 305,3 Eur/MWh. Anot V.Poderio, tai yra objektyvi priežastis, kodėl įmonė buvo priversta atsisakyti fiksuotos kainos planų – esant tokioms aukštoms kainoms, „Perlas Energija“ neturėjo nei savos elektros generacijos, nei patirties.
„Tas rinkos dalyvis neapdairiai pasiūlė fiksuotos kainos tarifus pagal tai, ką jis matė rinkoje. Bet laikui bėgant didmeninė elektros kaina šoko į padanges“, – teigė jis.
„Jie dar ir siūlė vienus mažiausių tarifų ištisą pusmetį. Tai kita konkurencijos, nepatyrimo priežastis“, – kalbėjo V.Poderys.
LEA direktoriaus teigimu, liberalizavimo etapo pradžioje 2021 metais visi rinkos dalyviai ir liberalizavimo rengėjai tikėjo, kad tuometinės kainos išliks tuometinio lygio.
„Liberalizavimas prasidėjo 2021 metų sausio 1 d. Visi verslo modeliai buvo kuriami objektyviai žiūrint, ir rinkos dalyviai, ir planuotojai, ir ekspertai galvojo arba planavo, kad kainos tiek dydžiu, tiek kintamumu, pastovumu smarkiai nekils“, – aiškino V.Poderys.
Būtent tokiomis aplinkybėmis, svarstė V.Poderys, „Perlas Energija“ ir ryžosi įsilieti į nepriklausomų elektros tiekėjų rinką.
„Objektyviai kalbant galima ir numanyti, kad jis planavo, jog kainų pastovumas bus toks kaip pastaruosius septynerius metus“, – sakė jis.
„O gavosi, kaip gavosi. Nuo 2021 metų vidurio Rusija pradėjo manipuliuoti dujų kainomis, kas persimetė į dideles elektros kainas. Tada 2022 metų vasarį – karas. Ir tas procesas pajudėjo: embargas, ribojimai, vieni veiksmai, atoveiksmiai“, – dėstė jis.
Lygindamas „Perlas Energija“ su kitais penkiais rinkos dalyviais, V.Poderys aiškino, kad trys didieji tiekėjai – apie 70 proc. rinkos užimantis „Ignitis“ ir po 8 proc. klientų turintys „Elektrum Lietuva“ bei „Enefit“ – turi savo „finansinius lašinius“, t.y., nuosavus elektros gamybos pajėgumus. Jos, kaip priminė LEA direktorius, yra skirtingų Baltijos šalių kapitalo įmonės.
„Jie turi ir patirtį, ir kapitalą, ir savo generaciją. Ir kainų padidėjimus jie gali „suvalgyti“, kadangi turi generaciją. Jei turi generaciją, o kainos iššoko, iš generacijos labai daug uždirbi. Kitaip sakant, turi finansinius lašinius ir generacija dabar yra labai pelninga“, – teigė V. Poderys.
Tuo metu likę du smulkieji „Birštono elektra“ ir „EGTO Energija“ įsivertino savo padėtį ir fiksuotos kainos planų net nesiūlė.
„Todėl jie neturi tokių planų, tokių sunkumų kaip „Perlas Energija“. Jų planai „pririšti“ prie rinkos, tai jei rinkoje kainos didėja, tai ir jų kainos didėja“, – sakė V.Poderys.
ELTA primena, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ penktadienį paskelbė, kad nuo rugsėjo 5 d. visų elektros tiekimą fiksuota kaina pasirinkusių įmonės klientų sutartys bus pakeistos ir tiekimo kaina nustatoma pagal elektros kainą biržoje.
Šį tiekėją pasirinkę apie 180 tūkst. buitinių vartotojų, o liepos pradžioje, pasibaigus antrajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, „Perlas Energija“ buvo antras daugiausiai sutarčių su klientais sudaręs tiekėjas – jį pasirinko apie 15 proc. 1–5 tūkst. kWh elektros energijos kasmet suvartojančių gyventojų (67 proc. rinkosi „Ignitis“, apie 8 proc. – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“).
Pirmadienį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pateikė savo nuomonę, esą nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas Energija“ sprendimas visų klientų planus fiksuota kaina pakeisti į kintančius pagal kainas biržoje yra neteisėtas.
„Perlas Energija“ atvejį nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Anot VERT pirmininko Renato Pociaus, įmonei gali grėsti iki 10 proc. metinių pajamų siekianti bauda arba leidimo vykdyti veiklą nutraukimas.
Toks įmonės žingsnis sukėlė diskusijas, kad vertėtų atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Pasak prezidento patarėjo Vaido Augustinavičiaus, jį stabdyti būtina, kol nesugriežtinta tiekėjų veiklos priežiūros tvarka.
Energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį pranešė, jog atitinkami teisės aktų pakeitimai ruošiami, bus pateikti Vyriausybei artimiausiu metu, o rudens sesijos pradžioje – ir parlamentui.
