Vėjo jėgainės, hidroelektrinės, Kruonio hidroelektrinė ir saulės elektrinės kartu sudėjus pagamino 170 GWh elektros energijos – 11 GWh daugiau nei birželį. Daugiausia elektros sugeneravo saulės (44 GWh) ir vėjo (85 GWh) jėgainės, pastarosios – net 39 proc. daugiau nei birželį.
Iš viso Lietuvoje per mėnesį buvo pagaminta 301 GWh elektros energijos – kone trečdaliu daugiau nei birželį.
Didmeninė vidutinė elektros energijos kaina per mėnesį Lietuvoje augo 37 proc. – iki 305 eurų už megavatvalandę (MWh). Viena pagrindinių to priežasčių – rusiškų gamtinių dujų į Europą ribojimas.
Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vasarą yra didelė saulės elektrinių generacija, o liepą Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse buvo trečdaliu didesnė vėjo jėgainių generacija, nuo brangių gamtinių dujų naudojimo elektros gamyboje atsiriboti nepavyko.
„Šiluminės elektrinės atliepė elektros poreikį laikotarpiais, kai buvo maža atsinaujinančiųjų išteklių generacija. Liepą šiluminių elektrinių gamyba augo daugiau nei 37 proc.“, – teigė jis.
Pasak L.Varanavičiaus, pastarąjį mėnesį dujų kainos buvo itin aukštos dėl Rusijos sprendimų riboti dujų tiekimą į Europą per „Nord Stream 1“ ir kitus dujotiekius. Liepos pradžioje dujų kainos šoktelėjo į viršų dėl Kremliaus veiksmų riboti dujotiekio tiekimą iki 40 proc. jo galimybių ir dėl planuojamo jo remonto.
Pasibaigus remonto laikotarpiui pasitvirtino nuogąstavimai, kad šis dujotiekis negrįš į darbą visu pajėgumu. Liepos pabaigoje rusų sprendimu jis buvo apribotas iki 20 proc. pajėgumo.
Aukštos dujų kainos, taip pat ir karščio bangos iššūkių kelia visai Europai.
„Vakarų ir Pietų Europoje stebėjome karščio bangas, dėl kurių buvo ribojamas atominių elektrinių ir hidroelektrinių darbas.
Prancūzijoje vidutinė liepos kaina siekė net 400 eurų už MWh dėl apribotų atominių elektrinių darbo“, – teigė L.Varanavičius.
Praėjusį mėnesį elektros energijos suvartojimas siekė 829 GWh, o vidutinis valandinis suvartojimas šalyje išaugo apie 2,7 proc.
Anot „Litgrid“, bendras importo srautas sudarė 70 proc. šalies suvartojimo. Liepą importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 61 proc., iš Latvijos – 25 proc., o iš Lenkijos – 14 proc.
Eksportas augo 41 proc. – į Lenkiją jis sudarė 85 proc., į Latviją – 15 proc.
