„Perlas Energija” skandalas pasėjo ir daugybę klaustukų: žmones piktina I. Šimonytės pareiškimas, ateitis – miglota

Subruzdimas ir pyktis. Taip iki šiol jaučiasi nepriklausomo elektros tiekėjo įmonės „Perlas energija“ laiškų penktadienį sulaukę jos klientai.

Vietoj fiksuotos ir vartotojams palankios kainos ši bendrovė kone 180 tūkst. savo klientų pasiūlė rinktis planą „Birža“. O tai reiškia, kad mokestis už elektros energiją padvigubėtų.

Neik su kipšu riešutauti. Šį posakį prisiminė vilnietis, turintis sutartį su „Perlas energija“ ir išgirdęs premjerės Ingridos Šimonytės komentarą apie tai, kad patys vartotojai neatsakingai rinkosi nepriklausomą energijos tiekėją pasitikėdami tik jo siūloma kaina.

„Aš dariau tai atsakingai, todėl ir jaučiuosi apkvailintas ne tik tiekėjo, bet ir valdžios.

Prieš pasirašydamas sutartį ištyrinėjau elektros rinką. Užpildžiau vartotojams pateiktas skaičiuokles ir įsitikinau, kad pagal suvartojamą elektros energijos kiekį man priimtiniausias įmonės „Perlas energija“ pasiūlymas. Konsultavausi ir su žmonėmis, išmanančiais elektros rinką. Jie patikino, kad ši įmonė – stipri, kaip ir stiprios rinkoje veikiančios estų bei latvių įmonės.

Taigi atlikau namų darbus ir ramia širdimi su „Perlas energija“ šiemet pasirašiau elektros tiekimo sutartį. Pagal ją, pritaikius kompensaciją, dieninis tarifas siekė 0,27 euro už kWh, naktinis – 0,24 euro už kWh. Ir štai esu išdurtas“, – kalbėjo Vilniaus gyventojas.

Žmonės neakli. Jie žino, kiek šiuo metu kainuoja elektra biržoje. Taigi juos ne juokais išgąsdino įmonės „Perlas energija“ užmojis nutraukti fiksuotų elektros energijos tiekimo kainų sutartis ir susieti ją su biržos kaina.

„Esu įmonės „Perlas energija“ klientas, sostinėje turiu butą ir sodo namelį. Neseniai dar pasidžiaugiau, kad pavyko laiku – pernai rugsėjį – užsifiksuoti gana gerą elektros energijos tiekimo kainą, palyginti su ta, kurią moka kiti gyventojai: dienos tarifas su valstybės kompensacija buvo 0,2099 Eur/kWh, naktinis bei savaitgalio – 0,1369 Eur/kWh.

Dabar neabejoju, kad kiti tiekėjai siūlys kone 0,50 Eur/kWh siekiančią kainą, todėl nusprendžiau sužaisti loterijoje su „Perlas energija“ ir neskubėti nutraukti su jais sutarties, likti prie sutartų sąlygų“, – patirtimi pasidalijo kitas vilnietis.

30-metis vyras pirmadienį įmonei išsiuntė el. laišką informuodamas, kad nesutinka keisti sutarties ir rinktis plano „Birža“, taip pat nepageidaująs nutraukti esančios sutarties, sudarytos abiem nekilnojamojo turto objektams.

„Lietuvos ryto“ pakalbintas 66 metų Andrius sakė, kad kol kas lūkuriuoja stebėdamas, kaip toliau elgsis „Perlas energija“. O jei prireiks – bylinėsis.

„Mano namas – „elektrinis“. Jis šildomas elektra, vanduo šildytuve – taip pat, elektra maitina ir rekuperatorių, ir visą buitinę techniką. Vidutinės išlaidos už elektros energiją per mėnesį sukasi apie 500 eurų“, – sakė Andrius.

Sutartį su šia įmone vilnietis sudarė per pirmąjį rinkos liberalizavimo etapą – 2020-ųjų rudenį. Ir užfiksavo 0,23 euro už kWh tiekimo kainą.

„Rinkausi įmonę „Perlas energija“ peržiūrėjęs visų kitų tiekėjų pasiūlymus. Viskas buvo paprasta ir aišku. Bet dabar tikrai nesutiksiu su įmonės pasiūlymu“, – patikino Andrius.

O kiekgi ploja pinigų prie biržos prisirišę kitų tiekėjų klientai?

„Iki šių metų birželio tęsėsi mano sutartis, sudaryta su „Enefit“ įmone 2020-ųjų rugsėjį, kai biržoje kaina vartotojams dar buvo palanki. Nefiksavau kainos. O kai ji pernai biržoje pradėjo augti, sąskaitos tapo baisios.

Pavyzdžiui, pernai rudenį jos perlipdavo per 200 eurų, šiemet sausį maždaug už 9000 kWh paklojau 370 eurų. Birželį buvo karšta – prireikė kondicionieriaus, tad namuose buvo sunaudota 550 kWh energijos – už ją paklojau kone 200 eurų“, – patirtimi pasidalijo į pirmąjį liberalizavimo etapą patekusi Elena.

Penki akcininkai, 2020-aisiais steigdami bendrovę „Perlas energija“, aišku, nė nesapnavo būsimo karo Ukrainoje, taip pat neįžvelgė, kaip energijos rinką sujauks pandemija.

„Būtent dabar atsivėrė pragaro vartai“, – pratarė bendrovės „Perlas energija“ vadovas Vilius Juraitis, paklaustas, kodėl bendrovė, matydama, kas vyksta elektros energijos biržoje, sudarė fiksuotos kainos sutartis ir su naujaisiais klientais, tais, kurie pateko į antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą.

„Atsakymas paprastas: iki šiol dar turėjome įrankių, kurie padėjo atremti du elektros biržos rekordus.

Birželį elektros energijos didmeninė kaina biržoje pasiekė 230 eurų už MWh. Įveikėme iššūkį. Bet liepą vidutinė kaina pakilo dar trečdaliu – iki 305 eurų. Ir šį rekordą atrėmėme. Tačiau rugpjūčio pirmosiomis dienomis biržoje didmeninė kaina pasiekė 400 eurų už MWh. Nebeturime įrankių jai suvaldyti – mums nebuvo kitos išeities, kaip keisti sutartis“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Juraitis.

Ar klientai masiškai nepradėjo bėgti pas kitus nepriklausomus tiekėjus?

Pasak V.Juraičio, klausimas per ankstyvas, tai paaiškės savaitės pabaigoje: „Skambučių sulaukiame labai daug. Vieni klausia, ką jiems daryti – kas bus toliau, kiti – kaip jiems nutraukti sutartis.

Iki šiol elektros energiją pirkti iš įmonės „Perlas energija“ buvo pasirinkę apie 178 tūkst. vartotojų. Ši bendrovė buvo antra tarp daugiausia sutarčių su klientais sudariusių tiekėjų – ją pasirinko apie 15 proc. 1–5 tūkst. kWh elektros energijos kasmet suvartojančių gyventojų. 67 proc. rinkosi „Ignitis“, apie 8 proc. – „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“.

Įmonei „Perlas energija“ patyrus nesėkmę „Ignitis“ jau trina rankomis, nes buvę klientai, su pirmąja tiekėjų pasirinkimo banga atsukusieji šiai bendrovei nugarą, grįžta atgal.

„Penktadienį „Ignitis“ skambučių centre srautas išaugo dukart, per savaitgalį – triskart. Nemažai tuo tiekėju nusivylusių klientų kreipėsi pareikšdami norą gauti „Ignitis“ pasiūlymą. Pirmadienį eilės susidarė ir prie mūsų įmonės klientų aptarnavimo centrų“, – sakė „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.

Komentuodama susidariusią situaciją LRT televizijai premjerė I.Šimonytė teigė, kad įmonė „Perlas energija“ neįvertino savo galimybių, o sutarčių keitimo teisinę pusę turėtų įvertinti institucijos. „Vartotojai neprivalo sutikti su šituo pasiūlymu“, – patikino ji.

Tačiau pasiteiravus, ar šioje situacijoje ji nemato Vyriausybės atsakomybės, I.Šimonytė aiškino, kad ne Vyriausybė į liberalizacijos procesą įtraukė esančius rinkos dalyvius: „Yra leidimų tvarka, reglamentuota įstatyme.

Patys vartotojai, kurie pasirenka tiekėją, turi įvertinti daugelį aplinkybių, ne tik kainą, bet ir galimybę ją fiksuoti bei laikotarpį.“

Vakar energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė, jog Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) konstatavo, kad tiekėjo „Perlas energija“ sprendimas panaikinti fiksuotos elektros energijos kainos planus yra neteisėtas.

„VERT teigimu, įmonė privalo kuo skubiau nutraukti neteisėtus veiksmus.

Kitu atveju įmonei gresia baudos ir netgi licencijos, leidimo prekiauti elektra netekimas.

Valstybė bus vartotojo pusėje ir neleis nuostolių perkelti ant vartotojų pečių“, – kalbėjo D.Kreivys. Elektros rinką prižiūrinčios institucijos parengs rekomendacijas tiekėjo „Perlas energija“ klientams.

Anot energetikos ministro, kiti trys pagrindiniai tiekėjai – „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – aktyviai plėtoja atsinaujinančiąją energetiką, todėl konkurencija tarp jų augs, o jų siūlomos kainos taip pat išliks konkurencingos.

„Šie trys žaidėjai turi savo elektros generavimo pajėgumus. Konkurencija tikrai ateityje aštrės atsirandant vis naujiems atsinaujinančiosios energetikos generavimo pajėgumams.

Tiek „Enefit“, tiek „Elektrum Lietuva“, tiek „Ignitis“ stato atsinaujinančiosios energetikos parkus – iš jų tieks savo elektrą vartotojams“, – sakė D.Kreivys.

Dalis vartotojų jau nutraukė sutartis su „Perlas energija“ ir kiti elektros tiekėjai juos vilioja savo pasiūlymais, pavyzdžiui, „Ignitis“ teikia jiems „riboto galiojimo pasiūlymą“, siūlydamas fiksuoti pas jį kainą. Kitų tiekėjų pasiūlymai taip pat konkurencingi.

Kol kas nežinia, kokiu keliu toliau pasuks įmonė „Perlas energija“. Ar jos laukia bankrotas? Ar įmonė išlauks, kol nukris elektros kaina biržoje, ir vartotojai vėl ims lakstyti nuo vieno nepriklausomo tiekėjo pas kitą?

Palikusių elektros tiekimo rinką Lietuvoje jau yra. 2021-ųjų pabaigoje veiklą sustabdė „Vilniaus elektra“, turėjusi apie 2,5 tūkst. klientų.

Pasak energetikos eksperto Vidmanto Jankausko, vienintelė išeitis tinkamai rizikų neįvertinusiai įmonei – bankrutuoti.

„Anot teisininkų, sutartis yra šventas daiktas. Jei ji sulaužoma, tai jau baudžiamasis nusikaltimas. Tad nematau įmonei „Perlas energija“ kitos išeities kaip tik bankrutuoti“, – Žinių radijui vakar sakė V.Jankauskas.

Tuo metu kiti tiekėjai – Lietuvos „Ignitis“, latvių valdoma „Elektrum Lietuva“ bei estų bendrovė „Enefit“, eksperto nuomone, geriau pasirengė sklandžiai tęsti veiklą esant tokioms aukštoms elektros kainoms.

„Manau, kad jie yra viską gerai apgalvoję. Jie yra apsidraudę, turi ilgalaikes sutartis, turi sutartis su atskirais gamintojais, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų elektrinių parkais. Estų „Enefit“ apskritai tiekia elektros energiją vien tik iš atsinaujinančiųjų elektros šaltinių“, – kalbėjo V.Jankauskas.

Jis svarstė, kad šie didieji elektros tiekėjai atsižvelgė į ankstesnių metų patirtį, kai nepriklausomus tiekėjus rinkosi komerciniai vartotojai. Dalis tiekėjų tada taip pat patyrė sunkumų, bankrutavo.

„Bet pasirodo, kad ne visi išmoko pamokas. Į rinką atėjo kitų, maniusiųjų, kad čia lengvas darbas, lengvai galima užsidirbti – pirkti, parduoti ir iš to gyventi“, – kalbėjo ekspertas.

Buitiniams vartotojams, be minėtų tiekėjų, elektrą dar tiekia „EGTO energija“ ir „Birštono elektra“.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, jog toliau tieks energiją „Perlas energija“ klientams ir taip užtikrins, kad vartotojams būtų suteikta daugiau laiko sprendimams priimti.

Pasak ESO, „Perlas energija“ informavo klientus, kad jie turi galimybę per 30 kalendorinių dienų, gavę informaciją apie sutarties sąlygų keitimą, sutartį nutraukti.

Tad ką reikėtų daryti gyventojams, kurie apsispręs tai padaryti?

Anot ESO, tai priklauso nuo to, į kurį elektros rinkos liberalizavimo etapą jie patenka.

Galima išskirti dvi kategorijas klientų – vartotojai, patenkantys į šiuo metu vykstantį trečiąjį etapą ir sunaudojantys iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus, nusprendę nutraukti sutartį, galės toliau naudotis reguliuojama visuomeninio tiekėjo paslauga arba pasirinkti kitą nepriklausomą tiekėją.

Kita dalis klientų, kurie sunaudoja daugiau nei 1 tūkst. kWh per metus ir patenka į jau pasibaigusius pirmąjį ar antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapus, jeigu nuspręstų nutraukti sutartis, turi sudaryti naują sutartį su kitu nepriklausomu elektros tiekėju.

Pagal galiojančias taisykles, norėdami turėti naują tiekėją jau nuo rugsėjo 1 d., klientai turėtų apsispręsti ir tiekėją pasirinkti iki rugpjūčio 18 d. (t.y. likus 2 savaitėms iki kito mėnesio pradžios). Tačiau įvertinusi susidariusią situaciją ESO sutelkė papildomas pajėgas ir suteikia šiems gyventojams daugiau laiko apsispręsti.

Kitą elektros energijos tiekėją vartotojams galima rinktis iki šių metų rugpjūčio 28 d. imtinai, o sutartis su naujuoju tiekėju įsigalios jau nuo rugsėjo 1 d.