Įmonių bankrotai nereiškia tik blogų naujienų
Po 2019 m. vėl stebimą bankrutuojančių juridinių asmenų skaičiaus augimą M.Dubnikovas aiškino kaip savaime suprantamą ir tikėtą reiškinį. Anot jo, skaičiaus augimas buvo paskatintas tuo, kad baigėsi koronaviruso laikotarpiu įvesti paramos planai, buvo laikinai atidėti įvairūs mokesčiai.
„Dalis verslų dar kažkaip eilę mėnesių dar laviravo, bet kai tenka grąžinti tą paramą šitie verslai to padaryti nesugeba ir pasirenka bankroto galimybę, kuri yra lengvesnis kelias šiuo atžvilgiu“, – dėstė finansų analitikas.
Tačiau jis pritarė, kad tokie paramos planai verslui buvo efektyvūs, o valstybė elgėsi procikliškai – priėmė svarbius sprendimus tada, kai paramos reikėjo labiausiai.
„To pasekmė yra ta, kad per didžiulę krizę mūsų ekonomika praktiškai nesusitraukė. Ekonominis praradimas buvo tik 0,1 procentinio punkto. Tai reiškia, kad paramos planai lėmė, kad mes neįsisukome į krizės spiralę“, – aiškino „Lietuvos ryto“ televizijos laidos dalyvis.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad žmonės tuo metu turėjo darbus, gavo atlyginimus ir taip prisidėjo prie ekonominio klestėjimo. Tuomet planai suveikė, o dabar vyksta natūralus procesas, kurio metu „nubyra“ įmonės, kurios nebegali išgyventi, sakė M.Dubnikovas.
Paklaustas, kokios tai įmonės, ekspertas atsakė, kad turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus verslai. Jo teigimu, šiose srityse jau dabar labai daug bankrotų, tačiau jų laukia ir ateityje. Per ateinantį pusmetį matysime įmonėse besikeičiančius akcininkus.
„Tai nereiškia, kad liksime be restoranų ar viešbučių, tačiau keisis akcininkai“, – pridūrė jis.
Taip pat bankrotų neišvengs įvairios kitos prekybos, tarpininkavimo įmonės ir tos, kurios patyrė du šokus: pandemijos iššūkius ir partnerių praradimą Rusijoje ir Baltarusijoje. Tačiau M.Dubnikobas akcentavo, kad įmonių įvairovė gana didelė – jų skaičiuojama tūkstančiais. Juo labiau, kad daug įmonių per pirmus penkerius veiklos metus bankrutuoja.
Pastebima ir tendencija, kad bendra įmonių paskolų suma ir skolos „Sodrai“ bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) mažėja, nors įmonių skaičius ir auga.
„Tai rodo, kad įmonės rengiasi grąžinti paramą, kurią gavo ir tai sėkmingai daro. Per paskutinį laikotarpį apie 100 mln. grįžo į sąskaitas valstybei, bet plečiasi ratas įmonių, kurios yra skolingos valstybei. Matome požymius, kai ateinanti recesija ar ekonominis sulėtėjimas veikia įmones įsiskolinimo skaičiumi, nes jis auga. Žinoma, kai kurie įsiskolinimai yra menki, bet tai yra vienas iš varpelių, kuris skamba ir į tai reikia atkreipti dėmesį“, – teigė jis.
Visgi finansų analitikas ragino nesureikšminti įmonių užsidarymo. Nors dabar gali laukti sunkus laikas dėl paramos grąžinimo, kol kas situacija nėra bloga.
Dalies sektorių laukia augimas
Kalbėdamas apie įmonių bankrotus, ekonomistas akcentavo, kad per paskutinį laikotarpį Lietuvos ekonomika turėjo ryškesnių iššūkių, kaip kad aukštos energetikos kainos.
„Šių įmonių užsidarymas nereiškia, kad prarasime visą milijardą eurų, kuris yra vis dar yra tose paramos programose, dalis tikrai grįš. Šiai dienai tai nėra pati didžiausia problema. Reikėtų žvalgytis per petį ir žiūrėti, kas vyksta Jungtinėse Valstijose ir Vokietijoje. Jeigu ten nėra kažkokių aliarmuojančių signalų, tai įmonių bankrotų laikinas padidėjimas rodytų normalų etapą“, – sakė M.Dubnikovas.
Jo teigimu, pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose kol kas nematyti didelio sustojimo, tačiau yra nerimo dėl artėjančio šildymo sezono, kai lietuviams teks mokėti dideles sumas už energetiką.
Visgi ekonomistas mano, kad Lietuva Europos Sąjungos masteliu atrodo kaip šalis, kuri atlikusi daugiausia namų darbų. Vienas iš tokių sektorių – energetika.
„Čia turime saugumą dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SDG) terminalo. Jis šiai dienai komerciškai veikia teikdamas dujas Latvijai, Estijai, Suomijai ir netgi lenkai kaip į saldainį žiūri į mūsų terminalą, kad galėtų gauti dujų“, – priminė pašnekovas.
Juo labiau, kad energetikos sektorius sugebėjo patvirtinti žaliosios energetikos vystymosi planus, pagal kuriuos 2027–2030 m. šalis taps elektros energiją eksportuojančia valstybe.
Iki to dar penkeri metai, o ir pokyčiai neįvyksta per vieną dieną, teigė jis. Kaip sakė ekonomistas, dabar turime atvirą kelią transformuoti ekonomiką ir vystyti atsinaujinančią vėjo ar saulės energetiką.
Nepaisant augančio energetikos sektoriaus, finansų analitikas įžvelgė ir kitas sritis, kuriose Lietuva tobulėja. Pavyzdžiui, biotechnologijos sektorius savo pasiekimais jau aplenkė žemės ūkį, kuris šiuo laikotarpiu ypač svarbus.
M.Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad jei būtų intensyvinamas žemės naudojimas ir būtų daugiau statoma šiltnamių ar kitų didesnės vertės investicijų bei produktų, augimo tempai galėtų būti ir spartesni.
Taip pat pašnekovas išskyrė ir gamybos bei pramonės sektorių: gaminamos prekės ir produktai nuo lazerių iki įvairių mechaninių dalių automobilių pramonei.
„Paskutinius 10 metų Lietuva turėjo teigiamą einamosios sąskaitos balansą, kas reiškia, kad į šalį kasmet metinės lėšos atitekėdavo į Lietuvą ir dėl to matome pasikeitusią gyvenimo kokybę, dėl to turime rekordinę infliaciją, nes gyvenimas spartėja labai greitai. Ant energetikos pagrindo ir sustatysime visus fabrikus, kurie veiks pagal žaliąjį kursą“, – aiškino jis.
Laidoje „Nauja diena“ finansų analitikas pateikė ir nekilnojamojo turto (NT) kainų prognozę. Anot jo, sunku tikėtis, kad NT objektų kaina labai šuoliuos į priekį. Mat mažėja faktorių, kurie jas kėlė aukštyn. Lengvesnė situacija su žaliavomis ir jų kainomis, o didėjančios palūkanos už būsto paskolas mažins paklausą.
Kaip sakė M.Dubnikovas, dabar jis tikisi stabilizacijos ir, panašu, kad NT rinka po 2,5 metų rimsta.
