„Kadangi Lietuva reikšmingų ekonominių santykių su Rusija neturi, mūsų ekonomika yra atspari šiems viešiems pamąstymams, kurie buvo iš Rusijos sprendimų priėmėjų. Pažeidžiamiausi yra tie verslai, kurie vis dar turi kažkokių planų Rusijoje, bet Lietuvos ekonomika yra diversifikuota, energijos ištekliai yra nepriklausomi nuo Rusijos“, – antradienį žurnalistams Klaipėdoje sakė Aušrinė Armonaitė.
Birželį vykdant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai Lietuva sustabdė dalies prekių tranzitą į Kaliningradą – reaguodama į tai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad imsis griežtų atsakomųjų priemonių prieš Lietuvą.
Anot A.Armonaitės, nutraukiamus ryšius su Rusija labiausiai junta krovinių vežėjai, kuriems dabar reikia mokytis gyventi be Rytų rinkos.
„Svarbiausia dabar yra sugebėti gyventi be Rytų krypties vežėjams, kurie daug savo verslo darė ten“, – sakė A.Armonaitė.
Praėjusią savaitę Seimo narys Raimundas Lopata pasiūlė, kad Lietuvos verslas, veikiantis rizikos sąraše esančiose valstybėse ar kartu su jų piliečiais, nebūtų valstybės remiamas ir ginamas, be to, tokią valstybę pripažinus teroristine ar remiančia terorizmą, su ja ar joje veikiančiu verslu nebūtų galimi jokie verslo santykiai.
A.Armonaitė teigia, kad toks siūlymas pirmiausiai turi būti suderintas su ES. „Prekybos politika su trečiosiomis šalimis Europos Sąjungoje yra bendra, šį pasiūlymą iš esmės reikia derinti su Europos Komisija ir partneriais“, – antradienį sakė ji.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad ir be atskirų teisės aktų Lietuvos verslas iš Rusijos pasitraukė ar traukiasi. „Ir be šių dokumentų, kuriuos priimtų Seimas, kuriuos Seimo narys siūlo, absoliuti dauguma Lietuvos verslų išėjo arba išeina iš Rusijos. Matyt, ne tik įstatymais reikia tą daryti, daug jau ir taip padarė“, – sakė A.Armonaitė.
Ekonomikos ministerija Lietuvos įmones, veikiančias Rusijoje ar Baltarusijoje, jau nuo vasario ragino trauktis iš šių rinkų.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė praėjusią savaitę sakė, kad Rusijoje yra investavusios 73 Lietuvos įmonės.
Ministerijos duomenimis, Lietuvos verslo investicijos Rusijoje siekia 103 mln. eurų, daugiausiai – į prekybą (67 mln. eurų). Tai sudaro 1 proc. visų Lietuvos investicijų į kitas šalis.
Tuo metu Rusijos investicijos Lietuvoje siekia 281 mln. eurų. Daugiausia investuota į nekilnojamąjį turtą, ypač į privatų. Lietuvoje veikia 365 Rusijos įmonės, daugiausia – smulkios.
