Pradėjusi pratybas, didžiausias kada nors surengtas netoli Taivano, Kinija demonstruoja jėgą po Pekiną supykdžiusio JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito saloje. Manevrai prasidėjo ketvirtadienį ir vyksta viename judriausių planetos laivybos maršrutų, naudojamų tiekti gyvybiškai svarbius puslaidininkius ir elektroninę įrangą, gaminamą pasaulio rinkoms Rytų Azijos gamyklų centruose. Ši trasa taip pat yra pagrindinė gamtinių dujų arterija.
„Bloomberg“ duomenimis, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius beveik pusė pasaulio krovininių laivų praplaukė siauru Taivano sąsiauriu, skiriančiu salą nuo Kinijos žemyninės dalies. „Atsižvelgiant į tai, kad didžioji pasaulio krovininio laivyno dalis plaukia šiuo vandens keliu, jiems pakeitus maršrutą pasaulinės tiekimo grandinės neišvengiamai bus sutrikdytos“, – sakė Singapūro S. Rajaratnamo tarptautinių studijų mokyklos asocijuotas mokslinis bendradarbis Jamesas Charas.
Net ir nedidelis pasaulinių tiekimo grandinių, jau paveiktų COVID -19 pandemijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą, sutrikdymas gali brangiai kainuoti. „Kinijos planuojamos kovinio šaudymo pratybos vyksta nepaprastai judriame vandens kelyje, – rašo „Economist Intelligence Unit“ vyriausiasis pasaulinės prekybos analitikas Nickas Marro. – Dėl šių transporto maršrutų uždarymo, net ir laikinai, padarinius patirs ne tik Taivanas, bet ir su Japonija bei Pietų Korėja susiję prekybos srautai“.
Taivano jūrų ir uostų biuras perspėjo laivus šiauriniuose, rytiniuose ir pietiniuose rajonuose vengti pratyboms naudojamų teritorijų. Tačiau kelios laivybos bendrovės, su kuriomis susisiekė AFP, teigė, kad jos neskuba keisti maršruto ir laukia, kokie bus pratybų padariniai. Be to, dar nesibaigė taifūnų sezonas, todėl rizikinga nukreipti laivus aplink rytinę Taivano pakrantę per Filipinų jūrą. Kitos sakė, kad laikysis numatytų tvarkaraščių.
Pratybos paveikė ir oro maršrutus. Per pastarąsias dvi dienas pagrindiniuose Fudziano, arčiausiai Taivano esančios Kinijos provincijos, oro uostuose atšaukta daugiau nei 400 skrydžių, o tai rodo, kad kariuomenė gali naudoti ir oro erdvę. Taivano ministrų kabinetas pareiškė, kad pratybos sutrikdys 18 tarptautinių maršrutų, einančių per salos skrydžių informacijos regioną (FIR).
Per ankstesnę Taivano sąsiaurio krizę praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį Kinija kelis mėnesius vykdė karines pratybas, leido raketas į vandenis prie Taivano ir repetavo salos puolimą iš jūros. „Kinai neabejotinai nori parodyti dar didesnį ryžtą nei 1996 m.“, – sakė Bonnie Glaser, JAV įsikūrusios Vokietijos Marshallo fondo ekspertų grupės Azijos programos direktorė.
Kinijos laikraštis „The Global Times“ trečiadienį pranešė, kad pratybomis siekiama parodyti, jog Kinijos kariuomenė „pajėgi užblokuoti visą salą“. Tačiau ir pati Kiniją susiduria su ekonominiais sunkumais, tad mažai tikėtina, kad ji rizikuotų rimtu sutrikdymu ir greičiausiai apsiribos agresyvia laikysena, sakė analitikai. „Eismo sąsiauriu uždarymas bet kokiam ilgesniam laikui pakenks ir Kinijos ekonomikai“, – sakė J. Charas. „Pekinas nesuinteresuotas nutraukti civilių kelionių ir prekybos regione“, – teigė Natasha Kassam iš Australijos Lowy instituto.
Telieka pamatyti, iki kokio laipsnio – demonstruodama karinius raumenis, vykdydama kibernetines ataks ir taikydama ekonomines sankcijas – Kinija eskaluos savo atsaką į N. Pelosi vizitą. Atsižvelgiant į sustiprėjusią Kinijos karinę galią, „labai tikėtina, kad Kinija pajėgi vykdyti Taivano oro ir jūrų blokadą, – sakė Thomas Shugartas iš JAV ekspertų centro „Center for a New American Security“. – Ar Kinija rinksis vykdyti tokią blokadą (...) daugiausia priklauso nuo to, kiek politinės ir ekonominės rizikos nori prisiimti Kinijos komunistų partijos lyderiai“.
