Kvailas palyginimas? Nėra jokio ryšio tarp to, kad skurdo lygis Lietuvoje šiemet išaugo ir pasiekė 21,2 proc., ir dubens rožinio kefyro kainos?
Gerai, tada yra ryšys tarp penktadalio skurstančių gyventojų ir skenduolių Baltijos jūroje.
Tokio sezono pajūrio gelbėtojai neprisimena. Poilsiautojai veržiasi į vandenį net kai iškelta raudona vėliava ir į krantą ritasi kelių metrų aukščio bangos.
Klaipėdoje vieno gelbėtojo nervai neišlaikė ir jis per garsiakalbius ne tik vienam drąsuoliui, bet ir visam paplūdimiui taisykles paaiškino gausiai tarp sakinių pridėjęs rusiško „mato“.
Kad poilsiautojai nuožmiai tų taisyklių nesilaiko, liudija ir policijos generalinio komisaro R.Požėlos atvykimas į Palangą susitikti su kurorto valdžia, uniformuotų pareigūnų budėjimas paplūdimiuose.
Tai liudija ir nuskendusiųjų, išgelbėtųjų skaičiai, Palangos mero Š.Vaitkaus įspėjimai apie nulinę toleranciją taisyklių laužytojams.
Bet kuo čia dėtas skurdas ir poilsiautojų siautėjimas? Ogi tuo, kad čia galioja gyvenimiškas dėsnis, apie kurį neužsimins nė vienas ekonomistas ar duomenų mokslininkas: kuo kišenė tuštesnė, tuo žmogus bent trumpomis akimirkomis stengiasi labiau atsigriebti – trinktelėti „iš dūšios“.
Todėl nėra ko stebėtis, kad Palangoje poilsiautojai išsinuomoja brangiausius kambarius, srebia šaltibarščius, nors dar prieš kelias dienas namuose 5 eurų maistui jiems užtekdavo kelioms dienoms.
Galima neabejoti, kad lygiai taip pat labiausiai skurstančių miestelių gyventojai per Naujųjų metų sutikimą iššaus daugiausia fejerverkų ir jų gausa smarkiai lenks didžiuosius miestus. Aišku, tik ne Vilnių, kur fejerverkai uždrausti.
O gal dėl to juos ir uždraudė, kad neatrodytų skystesni? Juk seniai sakoma, kad turtingesnis Vilnius – ne Lietuva. Ją pajusti be jokių tyrimų ir analizių vasariškomis dienomis gali siautėjančioje Palangoje.
