Briuselyje įsikūrusi konkurencijos institucija pritarė šiai programai, nes joje numatoma „prisidėti prie ekologiškesnių“ Vokietijos centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, sakoma EK vicepirmininkės Margrethe Vestager pareiškime.
Pagal šiuos planus per ateinančius šešerius metus centralizuoto šilumos tiekimo operatoriai galės gauti tiesiogines dotacijas naujoms sistemoms, kuriose bent 75 proc. energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių arba atliekų, projektuoti ir statyti.
Finansinė parama taip pat bus skiriama anglies dioksido išmetimo mažinimui esamose sistemose, taip pat, pavyzdžiui, pramonės įmonėse susidarančios atliekinės šilumos panaudojimui, teigė Komisija.
Centralizuoto šildymo sistemos pastatus šildo karštu vandeniu, kuris tiekiamas izoliuotais vamzdžiais, ir gali būti aprūpinamos įvairiais būdais, pavyzdžiui, naudojant elektrinėse gaminamą elektros energiją.
Tikimasi, kad visai Vokietijai skirta sistema sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą beveik 4 mln. tonų CO2, teigia ES vykdomoji institucija.
„Įgyvendinusi šią priemonę Vokietija galės padidinti atsinaujinančiosios energijos ir atliekinės šilumos dalį šildymo sektoriuje ir taip gerokai sumažinti išmetamų teršalų kiekį“, – sakė M.Vestager.
Pagal šią programą padengiama iki 50 proc. galimybių studijų išlaidų, o operatoriams, statantiems naujas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, suteikiama iki 40 proc. parama, kai planai atitinka paramos skyrimo reikalavimus.
