Ūkininkų sprendimai neaiškūs
„Šiemet klimatas ūkininkų nepagailėjo: daug liūčių, kai kuriuose rajonuose laukai net užtvino, įsimetė puviniai, o po liūčių buvo ir sausros“, – Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius.
Anot jo, gyventojai kartais pykteli ant ūkininkų dėl aukštų kainų, tačiau, pašnekovo skaičiavimais, sumos nuo pernai ne tiek daug ir pakito.
„Kai kur galima rasti brangiau, kai kur – pigiau. Rinka daro savo. Smulkesnieji ūkininkai žiūri į didmenines kainas, jei jos aukštesnės, kainas pakelia ir patys.
Be to, juk orai iškrėtė tiek daug išdaigų. Dar ir tręšti reikia, o trąšos pabrangusios. Anksčiau tona trąšų kainuodavo 160–180 eurų, dabar kaina siekia ir 850 eurų. Reikia naudoti ir techniką, o dyzelinas pabrangęs. Kai kurie mažieji ūkininkai šiltnamius šildo malkomis, jos irgi pabrangusios dvigubai. Ką jau kalbėti apie didesnius ūkius, kuriuose šildoma dujomis“, – sakė kooperatyvo vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad įprastai didesni ūkininkai, turintys daugiau apyvartinių lėšų, nusiperka trąšų ir kitiems metams, tačiau smulkesniesiems tai padaryti sunku, todėl šių metų pavasaris jiems buvo itin skausmingas, kada už trąšas teko pakloti kone 6 kartus daugiau.
Be to, vienu metu kviečių kaina siekė iki 400 eurų už toną, o šiuo metu ji kritusi iki maždaug 345 eurų. Yra prognozuojančių, kad kitąmet suma gali sumenkti iki 260 eurų, o trąšos pigti nesiruošia. Dėl šių priežasčių, M.Marciulevičiaus teigimu, neaišku, ar visi ūkininkai ryšis skirti tiek daug lėšų trąšoms, žinodami, kad už kitų metų derlių didelių sumų negaus.
Badas – reali rizika?
Jis skeptiškai žvelgia ir į kalbas apie rekordinį šių metų derlių.
„Nenoriu gąsdinti, bet nebūčiau toks optimistas. Daug važinėju po Lietuvą ir matau laukus – tai visiškai nepanašu į rekordinį derlių.
Kai kurie ūkininkai mano, jog tokios kalbos yra užsakytos, kad grūdų supirkimo kainos kristų“, – paminėjo M.Maciulevičius.
Būta kalbų ir apie pasaulinį badą ar badą Afrikoje, tačiau raminta, kad to pavyks išvengti. Visgi kooperatyvo vadovas dėl to nėra toks tikras. Kaip jis pasakojo, pigūs Ukrainos grūdai, vežami į Bulgariją ir Rumuniją, ten ir sustoja, nors turėtų pasiekti trečiąsias pasaulio šalis, kad jos būtų išmaitintos.
„Liūdna, bet tie grūdai parduodami vietinėse rinknose. Reikėtų dėl to kaltinti Bulgarijos ir Rumunijos verslininkus, kurie kelia įtampą ir tų šalių ūkininkams, nes atsiranda pigių grūdų perteklius. Pavyzdžiui, pašarų kainos pasaulyje siekia 420 eurų už toną, o Ukrainos – 200 eurų už toną, tad įtampa didelė“, – aiškino jis.
