Departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič teigė, kad padidėjęs bendras skurdo rizikos lygis sugrįžo į maždaug prieš porą metų stebėtą lygį.
„Augimas aiškinamas tuo, kad atlyginimai 2021 metais augo sparčiau nei išmokos, todėl darbingo amžiaus skurdo rizikos lygis padidėjo nežymiai, o tarp vaikų ir vyresnių gyventojų jis didėjo reikšmingiau – atitinkamai apie tris ir du procentinius punktus“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
Aukščiausias skurdo rizikos lygis pagal amžių 2021 metais buvo tarp 65 metų ir vyresnių žmonių – 37,9 proc., arba 2,8 punkto daugiau nei pagal 2020 metų pajamas.
Skurdo rizikos riba vienam asmeniui 2022 metais yra vertinama 516 eurų, o namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų – 1084 eurų.
Absoliutaus skurdo lygis šalyje pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą absoliutaus skurdo ribą (267 eurai) pernai siekė 4 proc. ir buvo 0,1 punkto didesnis nei užpernai.
2021 metais mažiausias skurdo rizikos lygis buvo Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse (atitinkamai 13,5 ir 17 proc.), didžiausias – Biržų ir Zarasų savivaldybėse (viršijo 33 proc.).
SADM: šių metų duomenys parodo realią skurdo situaciją
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Strateginių sprendimų paramos ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovė Ugnė Užgalė tvirtina, kad pandemija neabejotinai turėjo įtakos skurdo rodikliams, tačiau rodikliai šiemet paaugo, nes jie tapo labiau atspindintys realią situaciją.
„Aš greičiau net sakyčiau, kad skurdas ne tiek paaugo, kiek šie duomenys parodo realią skurdo situaciją. Mes iš tiesų dabar kalbame apie praėjusiais metais, 2021 m. turėtas pajamas. Kai mes vertiname šią tendenciją, iš esmės vertiname dvejus metus, 2020 ir 2021 m. 2020 m. yra pandemijos pradžios, neužtikrintumo, nestabilumo metai ir tai pasireiškė visose srityse“, – penktadienį teigė U.Užgalė.
SADM atstovė tvirtina, kad nestabilumas jautėsi visose srityse, o ekonomikoje, kaip ir socialinėje srityje, buvo įvairūs scenarijai, kaip nestabili situacija gali paveikti rodiklius.
„Iš tikrųjų buvo gana greitai priimtas įvairių priemonių paketas, tai yra tiek priemonės skirtos verslui, tiek gyventojams skirtos priemonės, tarp jų dalis buvo ir vienkartinio tipo priemonės, reaguojant į tą situaciją“, – sakė U.Užgalė.
Ji aiškina, kad natūralu, jog vienkartinės priemonės iš esmės neišsprendžia skurdo problemos, tik sukuria iliuziją ir lūkestį, jog skurdas galiausiai Lietuvoje pradėjo mažėti, bet jis, pasak U. Užgalės, tiesiog nemažėjo.
„Šiandien paskelbti duomenys veikiau parodo realią situaciją, tuo tarpu 2021 m. jau pradėjome atsigauti po pandemijos, jau greičiau pradėjo augti gyventojų pajamos, išmokos buvo taiklesnės, nebeliko vienkartinio tipo išmokų, dėl to matome kalniuką, SADM jo ir tikėjosi“, – tikino SADM atstovė.
„Vertinant jau 2022 m. pajamas, esame užtikrinti, kad vėl matysime mažėjimo tendenciją ir sugrįšime į žemesnį lygį“, – pridūrė ji.
