Juokaujama, kad Jūros šventė ir Kaziuko mugė Vilniuje lemia, kiek geros bus tų metų mugės prekeivių atostogos. Artėjant Jūros šventei, diskusijos mugės prekybininkų užkulisiuose tiesiog verda. Jau keleri metai populiaraus socialinio tinklo platformoje sukurta speciali Jūros šventės mugės prekybininkų grupė. Joje mirga skelbimai: perkamos arba parduodamos vietos Jūros šventės mugėje. Dalinamasi patirtimi ir patarimais dėl prekybos renginio metu.
Būtent tai ir paskatino „Vakarų ekspresą“ labiau pasidomėti, kas vyksta paprastiems Jūros šventės lankytojams nematomoje Jūros šventės mugės pusėje.
Pirkimo karštinė
Norint prekiauti Jūros šventės mugėje, reikia nusipirkti leidimą susimokėjus miesto nustatytą rinkliavą. Pigiausia prekybos vieta trims dienoms kainuoja 128 eurus, brangiausia – 360 eurų.
Mugės dalyviai džiaugiasi, kad jau praeityje tie laikai, kai reikdavo budėti per naktį gyvoje eilėje, kad galėtum įsigyti leidimą prekiauti.
Šiuo metu viskas vyksta civilizuotai – elektroninėje erdvėje.
Iš anksto užsiregistravę būsimi mugės dalyviai gauna specialų kodą, su kurio pagalba atėjus X valandai gali pirkti vietą.
Šiemet vietų prekyba vyko per „kakava.lt“ platformą.
Kadangi jau iš anksto žinomos geriausios ir pelningiausios Jūros šventės vietos, dėl jų vyksta atkakliausia kova. Galioja principas – kas pirmesnis, tas gudresnis.
Meta visus darbus
Mugės prekybininkas Saulius (vardas pakeistas. – aut. past.) sako, kad tikrai verta pamatyti, kaip vyksta mugės vietų pirkimo procesas.
„Tuo metu reikia mesti visus darbus, viename kambaryje sujungiame po kelis kompiuterius, mobilius telefonus ir laukiame“, – sako Saulius.
Anot jo, tiek įrenginių reikia, nes sistema pradeda strigti, nepavyksta prisiregistruoti ar atlikti mokėjimą. Veiksmas panašus į filmuose rodomą prekybą akcijų biržose, tik apie 800 prekybininkų tai daro savo biuruose ir namuose.
„Šiai metais su vienu registracijos kodu buvo galima įsigyti po kelias prekybines vietas, nors tai uždrausta“, – kad mugės prekybininkai sugebėjo „nulaužti“ www.kakava.lt prekybos sistemą, pažymi Saulius.
Sistemos klaida
Jūros šventę organizuojančios VšĮ „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė sako, kad „kakava.lt“ pati pastebėjo problemą ir ją ištaisė.
„Sistema leido pirkti kelias vietas suvedus tą patį registracijos kodą, bet skirtingus elektroninio pašto adresus, klaida buvo pastebėta, o neteisėtai nupirktos vietos buvo anuliuotos“, – sako E.Šulskė.
Anot jos, patys prekybininkai šventės organizatoriams nepateikė jokių priekaištų dėl netinkamai veikusios sistemos.
Tačiau Saulius sako, kad jokios informacijos apie tai, jog prekybos vietos buvo grąžintos į prekybą ir kokiu būdu tai buvo padaryta, jis neturi.
„Gal kas kam paskambino, pasakė, kad vėl galima prisijungti ir nusipirkti“, – svarsto Saulius.
Viskas skaidru
E.Šulskė nesupranta, iš kur sklando tie gandai, kad prekybos vietos parduodamos neskaidriai.
Anot jos, konkurso būdu nuperkama paslauga parduoti vietas. Šiemet šį konkursą laimėjo „kakava.lt“ ir jų sistema užtikrina pardavimo skaidrumą.
„Prekybos vietų visada yra suplanuota daugiau nei yra prekybininkų, dar ir dabar galima įsigyti vietą prekybai Priešpilio gatvėje“, – sako E.Šulskė.
Tačiau Priešpilio gatvėje prekyba vykdoma tik trečius metus, o ankstesnių metų patirtis parodė, kad vieta nepateisina prekybininkų lūkesčių.
„Priešpilio gatve žmonės tiesiog eina į koncertą, dar nukerta kampą per piliavietę. Pati vieta prekybai tinkama, tačiau reikia sukurti traukos centrus“, – svarsto Saulius.
Anot jo, pati geriausia vieta prekybai yra Danės gatvė, ypač atkarpa ties miesto rotuše, kur įsikūrusi merija, Turgaus ir Tiltų gatvės prekybininkų vertinamos prasčiau.
Vietos perparduodamos
Jūros šventės organizatorių politika paprasta: vienam prekybininkui – viena vieta. Tačiau didžiausių prekybininkų tokia tvarka netenkina. Jie nenori rizikuoti ir sugeba užsitikrinti po 3–4 prekybos vietas skirtingose vietose.
Kaip tai padaroma, tai jau kiekvieno individualūs sprendimai, tačiau vienas iš būdų – įsigyti vietą iš kitų prekybininkų.
Anot Sauliaus, prekybos vietos Jūros šventės mugėje internete perpardavinėjamos kiekvienais metais. Standartinis pasiūlymas yra dvigubai didesnė kaina, tačiau pasitaiko, kad antkainiai būna ir didesni.
„Situacijų yra įvairių, būna, pasikeičia planai, ligos, kiti įvykiai, ir žmonės parduoda vietas“, – sako Saulius.
Tačiau jam teko girdėti, kad yra ir specialiai taip uždarbiaujančių prekybininkų.
Tradicinių amatų atstovai ar kulinarinio paveldo maisto produktų prekybininkai turi pirmumo teisę įsigyti vietas mugėje. Todėl jie išperka geriausias vietas.
Tačiau tokiam gerą vietą įsigijusiam amatininkui yra galimybė uždirbti apie 400 eurų nieko neveikiant. Tiesiog perparduodant vietą.
Prekyba kontroliuojama
Pasak E.Šulskės, kiekvienos Jūros šventės metu Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovai vykdo patikrinimus. „Atsitiktine tvarka tikrinami prekybininkai, prašoma reikiamų dokumentų“, – sako E.Šulskė.
Anot jos, prekiaujančius maisto produktais galima lengviau sukontroliuoti ir pagal Nacionalinio sveikatos centro išduodamus leidimus-higienos pasus.
Tvarką pažeidę, rizikuoja netekti teisės prekiauti visuose „Klaipėdos švenčių renginiuose“.
Tačiau šventės organizatoriai vis tiek pripažįsta, kad dalis prekybininkų Jūros šventės mugėje prekiauja ne vienoje, bet iškart keliose vietose.
Anksčiau Jūros šventės mugėje prekiavęs Artūras turi priekaištų ir kontrolės sistemai.
Anot jo, ne paslaptis, kad yra prekybininkų, kurie šventės metu bando gudrauti. Įsigiję leidimą prekybai vienoje vietoje, prekiauja kitoje arba kitaip pažeidžia taisykles.
„Mane nubaudė ir atėmė galimybę prekiauti mugėje, nors šalia taip pat nusižengę prekybininkai liko nenubausti“, – neskaidrumą Jūros šventės mugės kontrolės sistemoje įtaria verslininkas.
Akivaizdu, kad per daugelį metų Jūros šventės mugėje jau nusistovėjo tam tikra sistema.
Prekybininkai pažįsta vieni kitus. Senbuviai žino būdus ir priemones, kaip spręsti kylančias problemas ar užsitikrinti reikiamas sąlygas.
Kilus neaiškumams visi žino, kad reikia kreiptis į organizatorių atstovę Vaidą.
Naudojasi proga
Išradingi verslininkai rado ir daugiau būdų, kaip uždirbti Jūros šventės metu.
Senojo turgaus aikštėje vyks renginys „Klaipėda food“. Jame vietą prekybai galima įsigyti UAB „Festivus“. Senojo turgaus teritorija nepriskirta Jūros šventei, todėl joje negalioja miesto nustatyta Jūros šventės mugės rinkliava.
Tačiau per Jūros šventę aikštėje bus apie 30–40 prekybos vietų, kurios naudosis visais Jūros šventės renginių sukurtais pranašumais.
Savivaldybės valdomo turgaus vadovas Viačeslavas Karmanovas džiaugiasi, kad pavyko verslininkams išnuomoti aikštę.
Gerų vietų oficialioje Jūros šventės mugėje negavę prekybininkai taip pat vertina alternatyvią galimybę prekiauti šventės metu ir sutinka mokėti „Festivus“ už vietą prekybai net brangiau nei miesto nustatytos rinkliavos Jūros šventės mugėje.
Nieko blogo čia nemato nei Jūros šventę organizuojančios „Klaipėdos šventės“, nei miesto vadovai.
Tačiau Jūros šventė ir jos renginiai 80 proc. finansuojami Klaipėdos miesto biudžeto lėšomis, kurias papildo visa surinkta rinkliava už leidimus prekiauti Jūros šventės metu.
Akivaizdu, kad „Klaipėda food“, organizuojanti „Festivus“, savo finansinio indėlio į šventės organizavimą neįneš, tačiau šventės naudą skaičiuos konkrečiu pelnu.
Pirmiausia – maistas
Prekybininkas Saulius sako, kad ne visi prekybininkai už vietą mugėje yra pasirengę mokėti dideles sumas.
Pirkti iš perpardavinėtojų ir dvigubai permokėti už vietą labiausiai gali sau leisti maistu ar gėrimais prekiaujantys mugės dalyviai.
Mat šventės dalyviai pirmiausia žiūri, kad neliktų alkani ir ištroškę, o tik vėliau dairosi į suvenyrus, pintus krepšius ar aksesuarus. Kartais smulkieji amatininkai internete bando įsigyti tik dalį prekybos vietos, kad būtų pigiau.
„Amatininkai dažnai buriasi kartu, kooperuojasi, vienoje palapinėje prekiauja po tris“, – sako Saulius.
Anot jo, šių metų patirtis kitose mugėse Lietuvoje rodo, kad žmonės labai taupo pinigus ir neskuba pirkti amatininkų dirbinių.
Todėl jis ragina šventės dalyvius palaikyti Lietuvos meistrus ir įsigyti bent simbolinį suvenyrą ar daiktą.
Geras oras
Kokia bus prekyba šiais metais, mugės dalyviai nedrįsta prognozuoti. Rezultatus skaičiuoti reikia po renginio.
Orų prognozės šventės metu žada gerą orą. O tai jau vienas iš palankių veiksnių gerai prekybai. Tradiciškai visada atsiranda prekybininkų, kurie skundžiasi, kad neuždirbo ar net patyrė nuostolių.
Tie, kuriems uždirbti pavyko, dažniausiai tuo nesigiria. Faktas lieka tas, kad Jūros šventė yra bene geriausia galimybė Lietuvoje mugės prekeiviams užsidirbti, tačiau kaip ja pasinaudojama, tai jau kiekvieno patirties, sugebėjimų ir trupučio sėkmės derinys.
