Vilniuje biokuru ir atliekomis kūrenama jėgainė veikti pradės kitų metų pirmąjį ketvirtį. Čia bus pagaminama 40 proc. Vilniuje tiekiamos šilumos ir ja aprūpinami apie 230 tūkst. namų ūkių.
Šiuo metu vyksta statybos darbai, ruošiami du biokuro katilai. Dar vienas – atliekų katilas – jau veikia. Jėgainės projektas turėjo būti užbaigtas 2020 metais, tačiau, nutraukus sutartį su Lenkijos rangovu, darbai užsitęsė.
„Medžiagų tiekimai buvo problematiški, kai kurių medžiagų apskritai trūko, kai kurių medžiagų tiekimo terminai išaugo 2–3 kartus“, – kalbėjo Vilniaus kogeneracinės jėgainės vadovas Mantas Burokas.
Anot jo, tikslas – prie komercinės eksploatacijos pereiti kitų metų vasarą – birželio pabaigoje – liepą, o jau pilnu pajėgumu (kai šilumos tinklas gali paimti visą pagaminamą šilumą) ketinama dirbti kitą šildymo sezoną, 2023–2024-aisiais.
Kadangi numatoma, jog biokuro katilai pradės veikti tik kitų metų pavasarį, valdžia planuoja, kad sostinėje ateinančią žiemą vietoje dujų degins mazutą. Opozicija kritikuoja tokį sprendimą ir sako, kad renkantis skystąjį kurą, kietųjų dalelių kiekis padidėtų keliais šimtais kartų.
„Pasirinktas būdas iš esmės neigia pasirinktus teisingus tikslus judėti miestui link klimatui neutralaus miesto artimiausiu metu, nes grįžtama prie ypač taršios šildymosi priemonės – mazuto.
Manome, kad pats teisingiausias sprendimas būtų teikti tikslines kompensacijas vilniečiams. Pripažinti padarytas klaidas, nedaryti derybų su vilniečių sveikata ir jų švaria aplinka“, – kalbėjo Seimo narys Lukas Savickas.
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas sako, kad prioritetas – aprūpinti gyventojus šiluma.
„Dar neaišku, ar gamtinių dujų žiemos mėnesiais iš viso bus, nes dabar vyksta gamtinių dujų viešieji pirkimai ir net negaunama pasiūlymų. Tad atsakymas labai paprastas – reikia ieškoti alternatyvų, o kadangi šalčiausiu laikotarpiu biokuro ir komunalinių atliekų nepakanka, lieka tik viena alternatyva – skystas kuras“, – komentavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Tam, kad Vilniuje būtų galima deginti mazutą, privaloma sulaukti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vertinimo. Vilniaus šilumos tinklai taip pat turės įsigyti papildomus taršos leidimus, kurie kainuotų trečdaliu brangiau nei perkant dujas. Pasak šilumos tinklų, šildymo kainų tai neturėtų padidinti.
V.Lukoševičius skaičiuoja: mazutas, pavertus kainą į centus už kilovatvalandę, kainuoja apie 8–9 centus, kai dujos dabar – 15–17 centų. Tad net pridėjus padidėjusius aplinkos taršos mokesčius mazutas yra pigesnis nei gamtinės dujos.
Nuo 2000-ųjų mazuto naudojimas mažėjo, tačiau visiškai jo nebuvo atsisakyta. Pavyzdžiui, tokiuose miestuose kaip Raseiniai ar Rokiškis, gamtinių dujų tinklų nėra.
„Nėra didelio noro mazutą Vilniuje turėti, bet nebelieka pasirinkimo – tam, kad peržiemotume tokie sprendimai neišvengiami ir juos, matyt, reikės priimti, bet visi skaičiai dėl taršos mokesčių dar nežinomi, nes kaip tik vyksta poveikio vertinimo ataskaitos rengimas – ten visi skaičiai bus tikslūs“, – komentavo Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Lietuva rusiškų gamtinių dujų, elektros bei naftos importo atsisakė dar gegužės mėnesį. Vilniuje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai šalyje 75 proc. šilumos gaunama iš biokuro.
