„Ekologiškas produktas“ – ženkliukas, kurio pirkėjai ieško vis dažniau

2022 m. liepos 27 d. 11:12
Reklama, Žilvinas Aidukas
Ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje jau daugiau kaip 10 metų stebimas intensyvus ekologinės produkcijos paklausos augimas. Nors pastaroji dažnai yra kiek brangesnė už įprastus produktus, tačiau vis geriau suvokiantys sveiko maisto naudą žmonės pasiryžę mokėti už kokybę ir sveikatą, tad per dešimtmetį ekologiškų maisto produktų paklausa išaugo dvigubai.
Daugiau nuotraukų (2)
Renkasi ekologiškus pieno produktus
JAV Ekologiškų produktų prekybos asociacijos duomenimis, 2010 m. pasaulyje ekologiško maisto produktų buvo parduota už 22,5 mlrd. eurų, o kiekis sudarė 3,4 proc. viso pasaulyje parduoto maisto. 2019 m. ekologiški maisto produktai jau sudarė 5,4 proc. visos maisto rinkos, o pardavimų suma siekė beveik 50 mlrd. eurų.
Auganti ekologiškų maisto produktų paklausa fiksuojama ir Lietuvoje. Ypatingai tai jaučiasi pieno rinkoje, kurios produktai patenka į kiekvienos šeimos kasdienio maisto produktų krepšelį.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2018-aisiais Lietuvoje buvo supirkta 32,5 tūkst. tonų ekologiško žalio pieno, o pernai šis kiekis išaugo iki daugiau kaip 44 tūkst. tonų. Vieno populiariausių ekologiško pieno produktų – jogurto pardavimai per tą patį laikotarpį išaugo nuo 912 tonų iki 1066 tonų.
„Bios“ – pirmasis ekologiškas jogurtas
Kaip pasakoja AB „Pieno žvalgždės“ filialo „Kauno pienas“ vyr. technologė Edita Stasytienė, prižiūrinti pirmojo Lietuvoje sertifikuoto ekologiško jogurto „Bios“ gamybą, pienininkai vieni pirmųjų pastebėjo, jog susidomėjimas ekologiška produkcija turi savo pirkėją. „Lietuvai 2004 metais įstojus į ES ekologiškų produktų gamyba tapo labai aiškiai reglamentuota. Mes pateikėme paraišką ir 2006 metų rugpjūtį „Bios“ buvo pripažintas pirmuoju sertifikuotu ekologišku jogurtu Lietuvoje bei vienu pirmųjų tokių maisto produktų apskritai“, – prisimena E. Stasytienė.
Pasak jos, lietuviai visada daug dėmesio skyrė maisto kokybei, tad mūsų šalyje yra vieni aukščiausių maisto gamybos standartų pasaulyje. „Šiandieninė gamyba, palyginus su sovietmečio, kaip diena ir naktis. Ir tai daryti verčia ne tik reikalavimai, bet ir didelė konkurencija bei rinkos sąlygos. Sovietmečiu pieno galiojimo laikas buvo 36 valandos. Dabar jis siekia kelias dienas, o jogurtų net 40 dienų. Nors šis terminas nustatytas apsidraudžiant, nes tinkamomis sąlygomis laikomas jogurtas išlieka tinkamas vartoti gerokai ilgiau“, – pasakoja vyr. technologė.
Prailginti pieno produktų galiojimo laiką leidžia ne tik pasterizacija bei kiti technologiniai procesai, bet ir itin sterili jų gamybos aplinka. Pavyzdžiui, „Pieno žvaigždės“ filiale „Kauno pienas“ visuose cechuose palaikomas aukštesnis slėgis, kad iš lauko su oru negalėtų patekti jokios bakterijos. Be to, beveik visi gamybos procesai yra uždari: pienas uždara sistema teka į skirtingas talpas, kur atliekami skirtingi technologiniai procesai.
„Yra įmonių, kurios taupo ir, pavyzdžiui, skoninius priedus – uogienes ir džemus, su kuriais maišomas jogurtas, perka paprastose pakuotėse. Tuomet į jau paruoštą jogurto masę supilami priedai ir jis išmaišomas. Tačiau tai reiškia sąlyti su aplinkos oru ir taršos riziką . Mes skoninius priedus perkame aseptiniuose konteineriuose ir jogurtas jais skaninamas be sąlyčio su oru, tiesiai uždaroje sistemoje, o tai reiškia, kad eliminuojama galimybė patekti nereikalingoms bakterijoms. Į saugumą ir kokybę investuojame tikrai daug, ir būtent tai yra dalykai ant ko taupo tie, kurie orientuojasi į kainą“, – atskleidžia E. Stasytienė.
Naudojamas tik „laimingų“ karvių pienas
Nors visi Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ produktai – aukščiausios kokybės, ekologiški „Bios“ jogurtai pasižymi dar visa eile papildomų teigiamų savybių. „Manau žmonės pradėjo labiau domėtis ką valgo, kaip produktai gaminami, kuo skiriasi vieni nuo kitų, todėl vis dažniau renkasi būtent ekologiškus produktus“, – svarsto „Pieno žvaigždžių“ vyr. technologė, pati taip pat vartojanti tik ekologišką jogurtą.
Papildomi reikalavimai dėl produktų ekologiškumo keliami visiems jogurto „Bios“ ingredientams. Pienas šiam jogurtui tiekiamas tik iš sertifikuotų ekologinių ūkių, o tai reiškia, kad karvės maitinamos tik natūraliu pašaru be cheminių priedų, joms negali būti duodami hormonai bei genetiškai modifikuoti papildai.
„Taip pat ekologiniuose ūkiuose karvės turi ganytis ganyklose, šios pievos negali būti tręšiamos ar kitaip paveiktos chemikalais. Galima pajuokauti, kad jogurtas „Bios“ gaminamas iš „laimingų“ karvių pieno“, – šypsosi E. Stasytienė.
Ne mažiau griežti reikalavimai taikomi vaisių ir uogų, kurie patenka į jogurtą, auginimui. Visi jie turi būti užauginti ekologiškuose sertifikuotuose ūkiuose be cheminių trąšų, natūraliomis sąlygomis. Uogienės, džemai ar kiti skoniniai produktai, kurie maišomi su jogurtu, taip pat gaminami tik pagal griežtus ekologiškam produktui taikomus reikalavimus.
„Bios“ skonio paslaptys
E. Stasytienė išduoda, jog „Bios“ jogurtų gamybai taikomi technologiniai procesai, kurie šį produktą padaro dar naudingesniu organizmui . „Gaminant jogurtą tradiciniu būdu iš kilogramo pieno pagaminamas kilogramas jogurto. Ekologiškus „Bios“ jogurtus mes tirštiname ne naudodami tirštiklių, bet praturtinant juos skystais pieno baltymais , kurie gaunami koncentruojant ekologišką pieną. Tad kilogramui šio jogurto reikia net 1,5 kilogramo pieno. O tai reiškia, kad jame lieka labiau koncentruotos reikalingos maistinės medžiagos“, – sako E. Stasytienė.
„Bios“ tinka žmonėms, netoleruojantiems laktozės, nes „Bios“ jogurtai gaminami be laktozės. Taip pat jogurte „Bios“ yra padidintas kalcio kiekis.
Taip pat jogurtas papildomai praturtinamas bifido bakterijomis. „Paprastai kiekvieno žmogaus žarnyne yra apie 200 rūšių bakterijų. Gerųjų ir blogųjų bakterijų santykis yra apie 80 ir 20 proc. Susirgus, nusilpus šis santykis pasikeičia blogųjų bakterijų naudai, trinka virškinimas. Tad „Bios“ jogurtas puikiai tinka padėti atstatyti šį santykį, nes bifido bakterijos ir yra gerosios žarnyno bakterijos“, – pasakoja vyr. technologė.
Ši publikacija finansuojama LR Žemės ūkio ministerijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.