To priežastis – neigiamai pasaulyje nuskambėjusi žinia, jog pas mus nesaugu. Be to, tuo metu, kai kitos šalys kūrė planus, kaip po pandemijos susigrąžinti turistus, Lietuva snaudė.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė, Turizmo rūmų vadovė Žydrė Gavelienė, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos pirmininkė Ingrida Valaitienė bei Kelionių verslo asociacijos vadovas Udrius Armalis.
Anot Ž.Gavelienės, ši vasara labai primena 2019-uosius ne tik keliaujančiųjų skaičiumi, bet ir krypčių kiekiu: žmonės, kurie negalėjo niekur išvykti 2020–2021 m., šiemet drąsiai atostogauja.
„Išvykstamajam turizmui sezonas geras. Ir vietiniam turizmui nėra blogai: lietuviai atostogauja ir kaimo turizmo sodybose, ir kurortuose“, – tikino Turizmo rūmų vadovė.
Ji pastebėjusi, kad lietuviai kruopščiai apsvarsto, kur atostogauti. Tačiau vienareikšmiškai lyginti kainų užsienyje ir, tarkime, Palangoje, negalima, nes skiriasi infrastruktūra, klimatas, pramogos. Ieškantys gerų kainų šiemet dažniau pasirenka pigesnius pasiūlymus užsienyje, bet norintys labai trumpų patogių atostogų dažnai renkasi ir Palangą.
Beje, užsienyje žmonės ne tik atostogauja, bet ir darbostogauja. Vis dėlto tai, anot Ž.Gavelienės, nekonkuruoja su atostogomis Lietuvoje – dažnam lietuviui poilsiui savo šalyje užtenka savaitgalio.
Mažiau krypčių į Bulgariją
Tie, kurie vyksta į užsienį užsakomaisiais reisais, dažniausia renkasi Viduržemio jūros kurortus, Turkija vilioja labai geru kainos ir kokybės santykiu, paskutinio penkmečio naujiena – Madeira Portugalijoje, keliautojai atranda Juodkalniją, Albaniją.
Nemaža dalis lietuvių keliauja ir kruiziniais laivais. Pašnekovė pateikė pavyzdį: kruizo po Norvegijos salas paprasčiausia kajutė kainuoja 695 eurus. Į šią sumą įeina apgyvendinimas ir visas transportavimas nuo Kopenhagos iki Kopenhagos Danijoje. Už papildomą kainą galima įsigyti prabangesnių gėrimų, ekskursijų, SPA paslaugų. „Turint omenyje, kad kruizas – ir apgyvendinimas, ir transportavimas, ir begalė meninių programų, ir puikus maitinimas, 695 eurai – labai patraukli kaina“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.
Tačiau į Bulgarijos kurortus šiemet lietuviams siūloma mažiau krypčių. Taip yra dėl lėktuvų trūkumo, dėl kainų pačioje Bulgarijoje bei dėl to, kad norint neliesti Baltarusijos-Ukrainos oro erdvės, tenka ilginti kelionę. Dėl viso to kelionės į Bulgariją darosi ne tokios patrauklios, tad operatoriai sumažino jų kiekį.
Ž.Gavelienė patarė: jei dabar planuosite rudens atostogas, galite rasti pasiūlymų už labai gerą kainą, taip pat bus ir su paskutinės minutės pasiūlymais. „Už tiek atostogauti Lietuvoje nepavyktų, – tikino Turizmo rūmų vadovė. – Tačiau, jei planuosite kelionę rugpjūčiui, ypač paskutinėms dviem savaitėms, prieš mokslo metų pradžią, reikėtų numatyti didesnes išlaidas“.
Pasaulyje žino, kad Lietuvoje – nesaugu
Į priešpandeminį lygį grįžta ir kaimo turizmas, čia vėl matyti tie poilsiautojai, kurie, išsirinkę vieną sodybą, į ją važiuoja kasmet. Tačiau užsieniečių mažiau – įprasta būdavo sulaukti daug pravažiuojančių turistų iš Latvijos, Estijos. Šiemet šių keliautojų kaimo turizmo sodybose Lietuvoje mažai.
Kaip „Žinių radijo“ laidoje sakė Kaimo turizmo asociacijos prezidentė A.Vaitkuvienė, nėra ir vokiečių turistų grupių, kurios atvykdavo norėdamos pažinti kraštą, dalyvaudavo degustacinėse, edukacinėse programose. Tokios grupės arba apskritai kaimo turizmo sodybų neužsako, arba atšaukia rezervacijas.
„Karas – viena pagrindinių to priežasčių. Plačiau turėtų būti skleidžiama informacija, kad Lietuva būtų pristatoma kaip saugi šalis. Tie užsieniečiai, kurie atvažiuoja pas mus, pasakoja, kad kaimynai, draugai juos atkalbinėjo vykti į Lietuvą, nes pas mus nesaugu“, – kalbėjo A.Vaitkuvienė.
Kaimo turizmo sodybos nesulaukia ir svečių iš Izraelio. Anksčiau jie ilgam užsakydavo namelius, keliaudavo po Lietuvą, ieškodavo savo šaknų. „Vasaros pradžioje labai tikėjomės, kad jų bus daug, nes žinojome, kad Izraelio piliečiams patinka Lietuva. Tačiau jų skaičiumi džiaugtis negalime“, – teigė pašnekovė.
Ž.Gavelienė paaiškino, kodėl taip nutikę. Jos teigimu, tokių pokyčių priežastis – sutrūkinėjusi turizmo grandinė. Izraelyje per pandemiją bankrutavo net keletas operatorių, sumažėjo ir dirbančiųjų skaičius, o turizmas – žmonių verslas: turi turėti kontaktą, pas ką veši turistą. Be to, žinia apie Lietuvą tiek Izraelyje, tiek visame pasaulyje nuskambėjo neigiamai. „Kad atsistatytų turizmo grandinė ir į Lietuvą vėl būtų vežami turistai, turi būti nuveiktas labai didelis darbas“, – sakė Turizmo rūmų vadovė ir pridūrė, jog, palyginti su 2019-aisiais, šiemet užsieniečių Lietuvoje bus tik trečdalis priešpandeminių metų skaičiaus.
„Sumažėjimas dramatiškas. Iš dalies taip yra dėl to, kad pagrindinės rinkos buvo Rusija, Ukraina, Baltarusija, tačiau, iš kitos pusės, šalys, labiau priklausomos nuo turistų, padarė namų darbus ir turistai plūsta pas jas iš kitur. Lietuva, deja, namų darbų nepadarė, neišsaugojo turizmo grandinės ir šiandien jau skaičiuojame pasekmes“, – kritikavo Ž.Gavelienė.
Nakvynė už dvi lėkštes šaltibarščių
Lietuviai irgi elgiasi kitaip nei prieš pandemiją – dabar sodybos rezervuojamos paskutinę minutę. Iki pandemijos buvo įprasta, kad nakvynę žmonės užsisako prieš du tris mėnesius. Net jei planuodavo sodyboje praleisti savaitgalį, anksčiau ją užsakydavo pirmadienį, dabar – tik ketvirtadienį. „Žmonės seka orų prognozes, ir, jei paskelbiama, kad oras bus geras, visi puola užsakinėti. Dabar mums didžiausią įtaką daro orai – jei jie geri, sodybos perpildytos“, – sakė asociacijos vadovė.
Paprasčiausiose sodybose su baziniais patogumais nakvynę galima rasti už 15 eurų žmogui. „Tiek Palangoje dvi lėkštės šaltibarščių kainuoja“, – juokiasi A.Vaitkuvienė. Anksčiau, ypač darbininkams, kurie apsistodavo ilgesniam laikui, vieno dviejų gandrų sodybą buvo galima rasti ir už 8 eurus.
Vis dėlto Lietuvoje daugiausia 3–4 gandrų sodybų. Čia vidutinė kaina žmogui – 25–30 eurų. Apskritai sodybų šeimininkai kainas pakėlė 10–20 proc. Pabrango ir paslaugos – žmonės jų užsisako mažiau, o kai rengia šventes, jos būna mažesnės. Beje, kaip pastebi A.Vaitkuvienė, tiek privatūs asmenys, tiek įmonės, bijodami karantino, skuba švęsti.
Palangoje nakvynė brango 5–10 proc.
„Palangos verslininkai neverkė ir nekeikė vasaros nei pandemijos metais, nei šiais metais. Niekas nesako, kad ji bloga. Tos vasaros, kai nebuvo galima išvykti į užsienį, mums buvo labai geros“, – „Žinių radijui“ sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos pirmininkė I.Valaitienė.
Kol kas Palangoje nakvynių skaičius iki 10 proc. mažesnis nei pernai. Lyginant su 2019 m., priartėta prie priešpandeminių metų, o kai kur situacija galbūt net ir geresnė.
Šiemet apgyvendinimo srityje kainos kilo 5–10 proc., maitinimo įstaigose kai kurių patiekalų kainos pakilę 15 proc., nes čia esama žymaus sąnaudų augimo. Tačiau, I.Valaitienės teigimu, didesnės kainos nekompensuoja sąnaudų augimo.
Palanga jaučia atsigaunant ir užsienio turistų rinką, nors kol kas ši dar nėra visiškai atgijus: jei pandemijos metais pajūryje lankėsi 90 proc. vietinių turistų, tai šiemet užsieniečių daugiau. Atvyksta žmonės iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, dirbantieji su sveikatinimo paslaugomis fiksuoja stiprų atsigavimą tarp svečių iš Izraelio.
I.Valaitienė patarė: kuo anksčiau rezervuosite vietą nakvynei, tuo geresnę kainą gausite. Artėjant savaitgaliui, šventinėms dienoms, pagerėjus orui užimtumas kyla, tad, likus keliems kambariams, bet esant didelei paklausai, kaina gali augti.
Tačiau viešbučiai, kaip ir kaimo turizmo sodybos, pastebi, kad po pandemijos svečiai vietas pajūryje pradėjo rezervuoti paskutinę savaitę. „Mums oras daro labai didelę įtaką. Jei oras blogas, kai kurie vietas rezervavusių klientų anuliuoja užsakymus, yra, kas neatvyksta nė nepranešę. Apgyvendinimo įstaigos tokiems atvejams taiko savo politiką: pinigai iki tam tikros dienos gali būti grąžinami arba ne“, – aiškino I.Valaitienė.
Praleido laiką, kai buvo galima reklamuoti Lietuvą
Sudėtingai verčiasi atvykstamasis turizmas.
Naujausi gegužės mėnesio duomenys rodė, kad užsienio turistai atsisakė kelionių po Lietuvą, todėl šis atvykstamojo turizmo sezonas, Kelionių verslo asociacijos vadovo U.Armalio vertinimu, bus prarastas.
„2019 m. rusakalbė rinka sudarė 30 proc. Ją praradome dėl karo. Kitą trečdalį sudaro vokiečiai, lenkai ir latviai. Jie svarsto, ar atvykti pas mus. Situacija greičiausiai sudėtingės, rusakalbė rinka veikiausiai neatsigaus ir kitais metais, – kalbėjo jis. -
Vadinasi, praradome du pandeminius sezonus, o dėl karo prarasime trečiąjį. Jei viskas ir toliau vystysis tokiais tempais, prarasime ir kitą sezoną, nes kelionių organizatoriai jau rengia programas kitiems metams. Jei Lietuva nebus pakankamai gerai reklamuojama, prarasime ir ateinantį sezoną“.
Be to, veikia ir tai, kad Lietuva turistų planuose – tikrai ne pirmoji sąraše, jie mieliau renkasi pailsėti Pietuose.
„Keliauk Lietuvoje“ turėtų vykdyti reklamines akcijas, tačiau šiai dienai ji neturi vadovo, strategijos. Pandeminio laikotarpio neišnaudojome turistams pritraukti. Buvo galimybė mums pasireklamuoti, sukurti naujas traukos vietas, naujus produktus, kurie galėtų dabar privilioti turistus.
Gaila, kad didžiausi pinigai buvo skirti išvykstamojo turizmo organizatoriams, o ne paremti atvykstamajam turizmui, kuris, kaip bekalbėtume, generuoja 5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Tada ir restoranai būtų pilni. Bet pas mus viskas atvirkščiai – kai kada Finansų ministerija ir Vyriausybė nemato, ką reikėtų remti, kad nereikėtų duoti subsidijų vištų, kiaulių ir grūdų augintojams. Mano nuomone, šiek tiek ne ten žiūrima“, – sakė laidos pašnekovas.
