Plane, kurį patvirtino Briuselyje susirinkę energetikos ministrai, bus numatyta išimčių ir išlygų, nes kai kurios ES valstybės narės visgi nebuvo linkusios pernelyg daug aukoti dėl Berlyno ir kelių prieigos prie jūros neturinčių valstybių narių.
Vengrija vienintelė iš valstybių narių nesutiko su planu, už kurį balsavo dauguma susirinkusiųjų, ir ministrų ES taryba pasveikino susitarimą, kurį pavadino ES vienybės pergale.
„Siekdamos didinti ES energijos tiekimo saugumą, valstybės narės šiandien pasiekė politinį susitarimą dėl savanoriško gamtinių dujų paklausos sumažinimo 15 proc. šią žiemą“, – rašoma ministrų tarybos paskelbtame pranešime.
„Tarybos reglamente taip pat numatoma galimybė paskelbti „Sąjungos pavojų“ dėl tiekimo saugumo ir tokiu atveju dujų paklausos mažinimas būtų privalomas“, – rašoma pranešime.
„Dujų paklausos mažinimo tikslas – prieš žiemą sutaupyti dujų ir pasirengti galimiems dujų tiekimo iš Rusijos, kuri energijos tiekimą nuolat naudoja kaip ginklą, sutrikimams.“
„Nešvarūs žaidimai“
Vokietija – ES ekonominė galiūnė – itin priklausoma nuo rusiškų dujų ir nuo Rusijos valstybinės dujų milžinės „Gazprom“ tiekimo malonės priklausys dar ne vienus metus, kurių tebereikės alternatyviems tiekimo šaltiniams susirasti.
„Tai tiesa, kad Vokietija su savo priklausomybe nuo rusiškų dujų yra padariusi strateginę klaidą, bet mūsų vyriausybė dirba stengdamasi tai ištaisyti“, – atvykęs į ministrų susitikimą pareiškė Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas.
Prancūzija pareiškė, jog valstybės narės, pademonstravusios solidarumą su Berlynu, padės apsaugoti visą Europą, nors didelė dalis ES dujų importo iš Rusijos – o pernai iš šios šalies ES gavo 40 proc. importuotų dujų – atitenka būtent Vokietijai.
„Mūsų pramoninės grandinės visiškai tarpusavyje priklausomos: jeigu Vokietijos chemijos pramonė ima strigti, gali sustoti visa Europos pramonė“, – pareiškė Prancūzijai atstovaujanti ministrė Agnes Pannier-Runacher.
Plane valstybių narių prašoma nuo kito mėnesio pradžios ir iki kitų metų kovo pabaigos savo noru sumažinti dujų vartojimą 15 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų to paties laikotarpio vidurkiu.
ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela pareiškė, kad šis planas yra stiprus atsakas „Gazprom“ planams sumažinti dujų tiekimą Europai.
Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas ir toliau žais savo nešvarius žaidimus piktnaudžiaudamas dujų tiekimu ir šantažuodamas“, sakė J.Sikela, atvykęs į Briuselį aptarti bendro plano su ES energetikos ministrais.
„Gazprom“ pirmadienio vakare pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą, o tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų.
Bendrovė nurodė, kad turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.
„Protinga strategija“
ES valstybės narės jau atmetė ankstesnį Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įgaliojimus kritinėje situacijoje nustatyti privalomus dujų vartojimo mažinimo tikslus suteikti Briuseliui, o ne valstybėms narėms.
Tuo tarpu dujų vartojimo savanoriško mažinimo 15 proc. tikslas bus pritaikytas prie kiekvienos šalies padėties, taikant tam tikras išimtis ir atsižvelgiant į šių šalių atsargų lygį bei į tai, ar jos turi dujotiekių, kuriais galėtų dalytis dujomis su kitomis valstybėmis narėmis.
„Niekas nesiginčija, kad reikia solidarumo, tačiau solidarumo priemonės gali būti labai skirtingos ir pradinis pasiūlymas nebūtinai buvo veiksmingiausias“, – pareiškė Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera Rodriguez.
Išimtis planuojama nustatyti salų valstybėms, tokioms kaip Airija, Kipras ar Malta, taip pat šalims, tokioms kaip Ispanija ar Portugalija, kurios turi nedaug jungčių su tarpusavyje sujungtų dujotiekių tinklu.
„Gazprom“ pirmadienį pareiškė, kad vieną iš dviejų paskutinių veikiančių turbinų stabdo dėl „variklio techninės būklės“, tačiau už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson atmetė tokį paaiškinimą.
„Mes žinome, kad tam nėra jokių techninių priežasčių, – pareiškė ji – Tai politiškai motyvuotas žingsnis ir mes turime tam būti pasirengę ir būtent dėl tos priežasties prevencinis mūsų dujų paklausos mažinimas yra protinga strategija.“
Lietuvai nereikėtų papildomų priemonių mažinant dujų vartojimą 15 proc.
Lietuvai nereikėtų imtis papildomų priemonių siekiant 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Pasak jo, tai padėtų padaryti sumažėjusi dujų paklausa bei Vilniaus planai kitą šildymo sezoną gamtines dujas pakeisti mazutu.
„Lietuva visą šitą sutaupymą pasiekė keliomis priemonėmis: pirmiausia, tai paklausos reakcija į kainą – dujų paklausa labai akivaizdžiai mažėja. Be to, Vilnius šį šildymo sezoną pereina prie mazuto, kas dar papildys gamtinių dujų sutaupymą. Mes kažkokių papildomų priemonių nenumatome, kurias reikėtų priimti“, – naujienų agentūrai BNS telefonu iš Briuselio sakė A.Zananavičius.
ES antradienį suderintame plane valstybių narių prašoma nuo kito mėnesio pradžios ir iki kitų metų kovo pabaigos savo noru sumažinti dujų vartojimą 15 proc., palyginti su pastarųjų penkerių metų to paties laikotarpio vidurkiu.
„Bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas 15 proc. vartojimo sumažinimas yra penkerių paskutinių metų vartojimo vidurkis. Lyginant su šia baze mažinimą mes pasieksime be papildomų administracinių įsipareigojimų“, – teigė viceministras.
Antradienį gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pranešė, jog per šešis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo suvartota 9,6 teravatvalandės (TWh) dujų – 35 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dujų poreikis buvo 14,7 TWh dujų.
Tuo metu Vyriausybė praėjusį trečiadienį leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną.
VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS pirmadienį teigė, jog norint Vilniuje deginti mazutą, atitinkamas metodikas dar turi parengti ir patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – tikimasi, kad jos bus patvirtintos rugsėjį.
Pasak A.Zananavičiaus, diskusijų su ministrais metu taip pat susitarta, kad staigaus atjungimo nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL) atveju, skaičiuojant dujų suvartojimą, Lietuvai būtų taikomos išimtys – dujų vartojimo mažinti nereikėtų.
„Jeigu kartais Lietuvą atjungia nuo BRELL žiedo, tam atvejui Baltijos valstybėse, siekiant užtikrinti tinklo stabilumą ir kitus parametrus, reikėtų deginti daugiau dujų. Mes specifiškai gavome išimtį, kad, jeigu atsitinka tokia situacija, mums nebereikės derėtis dėl dujų vartojimo mažinimo – papildomas dujų poreikis nebebus skaičiuojamas“, – teigė A.Zananavičius.
„Kiek dujų reikės elektros tinklo stabilumui, tiek jų bus, jeigu mus atjungia“, – sakė viceministras.
A.Zananavičiaus teigimu, skaičiuojant dujų suvartojimą būtų atsižvelgta ir į tam tikras pramonės šakas, pavyzdžiui, chemijos.
„Su kitomis šalimis mes taip pat pasižiūrėjime į tam tikrus jautresnius pramonės sektorius, konkrečiai – chemijos pramonę ar kitas pramonės šakas, kur be didelių nuostolių neįmanoma sustabdyti gamybos. Į tuos interesus irgi būtų atsižvelgta“, – teigė A.Zananavičius.
Pasak viceministro, rudenį Latvijoje esančioje Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje Lietuvos poreikiams saugomų gamtinių dujų kiekis sieks daugiau daugiau nei 4 TWh.
Jis taip pat kalbėjo, kad jei Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą Europai, Bendrijos šalys 2023–2024 metų žiemai gali nespėti sukaupti pakankamai dujų atsargų.
„Jeigu per ateinančią žiemą įvyksta prasčiausi scenarijai ir nutrūksta dujų tiekimas iš Rusijos, saugyklų užpildymo lygis kitą pavasarį gali būti tikrai labai žemas. Jeigu tiekimas iš Rusijos neatsistato, nėra pakankamai sukurta kitų alternatyvų, tai 2024-ųjų metų žiemą Europa gali pasitikti su pakankamai apytuštėmis saugyklomis ir gali nespėti jų užsipildyti“, – teigė A.Zananavičius.
„Paskui situacija keisis labai ženkliai, atsiras papildomi suskystintųjų gamtinių dujų importo į Europos Sąjungą taškai, padidės pasaulinė SGD gamyba ir situacija
