Švitrigailos gatvėje esantis naktinis klubas „Soho“, kuriame renkasi homoseksualūs asmenys, dėl triukšmo įsitraukė į bylinėjimosi maratoną ir neketina pasiduoti, nors jau sulaukė nepalankių teismo sprendimų.
Gėjai mėgina įrodyti, kad ne jų užeiga, o virš jos butus įrenginėjusi įmonė turėjo pasirūpinti geresne garso izoliacija. Juo labiau kad viršuje esančios patalpos, kai kūrėsi klubas, buvo administracinės, o ne gyvenamosios paskirties.
Įspėjo prieš trejus metus
Dar 2019-aisiais „Soho“ užsakė garso matavimus viename tuo metu įrenginėjamų butų.
Matavimai parodė, kad triukšmas yra, garsas girdimas ir, pakeitus patalpų paskirtį į gyvenamąją, jis neatitinka naujai pritaikytų higienos normų.
Tiesa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patvirtino, kad administracinės paskirties pastatuose nėra ir niekada nebuvo galiojančių triukšmo normų.
„Mūsų pateiktas garso matavimas bute buvo vienas rašytinių įrodymų, atliktų atestuotos įmonės, laikantis standartų ir teisiškai galiojantis. Matavimus pateikėme teismui“, – prisiminė „Soho“ klubo savininkas Arturas Tyškevičius.
NVSC tvirtino teismui, jog dėl to, kad administraciniame pastate atsiranda gyvenamosios patalpos, triukšmo ribiniai dydžiai klubui nesikeičia, tad „Soho“ veiklai tai neturi jokios įtakos.
Anot A.Tyškevičiaus, šiais NVSC argumentais teismai vadovavosi priimdami sprendimus ir ignoravo klubo pateiktus triukšmo tyrimų rezultatus.
Rūpintis turi statytojas?
Šį pavasarį klubas gavo galutinį nepalankų Aukščiausiojo teismo sprendimą – kaip neįrodęs savo pažeistų teisių.
Iškart po teismų NVSC sulaukė butų savininkės skundo dėl „Soho“ nuolat keliamo triukšmo, neva jos nuomininkai negali ramiai miegoti. Nors anksčiau tos pačios savininkės atstovas teismuose teigė, kad klubas niekam netrukdo.
Balandį NVSC išmatavo triukšmo lygį butuose. Po mėnesio „Soho“ gavo nurodymą mažinti triukšmą, kad jis atitiktų nuo 2019 metų atsiradusias higienos normas butuose, kurių anksčiau nebuvo. Tas normas NVSC pritaikė palaiminusi patalpų paskirties keitimą.
Gėjų klubo nariai nutarė nepasiduoti ir atliko eksperimentą.
Paskambinę į NVSC jie prisistatė statytojais, kurie nori pakeisti biuro paskirtį į gyvenamąją ir įrengti butus virš naktinio klubo. Skambintojai pasiteiravo, kokius dokumentus turi pateikti NVSC.
Atsakymas buvo toks: paskirties keitimo projekte privaloma nurodyti, kokių priemonių statytojai imsis, kokias statybines medžiagas naudos, kad būsimi gyventojai butuose negirdėtų triukšmo, sklindančio iš naktinio klubo, ir kad triukšmo lygis butuose atitiktų higienos normoms.
Konsultacijos metu NVSC patvirtino, kad rengiant tokius projektus garso izoliacija yra statytojo prievolė, bet ne egzistuojančio naktinio klubo pareiga.
Projektavimo metu nesvarbu
NVSC atstovas, kuris tikrino butų projektą, teisme negalėjo atsakyti, ar projektas būtų buvęs patvirtintas, jeigu būtų buvę žinoma apie veikiantį naktinį klubą.
„NVSC vertina tik dokumentus, už kuriuos atsakingas projektuotojas, NVSC jokių garso tyrimų projektavimo metu neatlieka, atlieka tik kitoje stadijoje, jeigu yra skundų“, – nurodyta byloje.
A.Tyškevičius stebėjosi: kažkodėl kitame etape atlikus matavimus pagal skundus NVSC nori bausti naktinį klubą, bet ne projektuotoją, kuris neįdiegė garso izoliacinių priemonių statant butus.
Tad kodėl 15 metų veikiantis naktinis klubas dabar turi izoliuotis nuo butų, bet ne butai turėjo pasirūpinti garso izoliacija prieš juos įrengiant?
„Kad skleidžiamas garsas atitiktų normas klube, turime arba riboti renginius ir jų garsą, arba investuoti daugiau kaip 100 tūkst. eurų patalpoms rekonstruoti, arba vėl kreiptis į teismą. Tai ir padarėme“, – pasakojo A.Tyškevičius.
Anot jo, 100 tūkst. eurų yra suma, kurią NVSC nori užkrauti „Soho“.
Mat NVSC neatliko tikrinančios įstaigos pareigų ir dabar savo darbo spragas bando lopyti atsakomybę perkeldamas kitiems.
Neišlaiko nuotekų sistema
Rūsyje 450 kvadratinių metrų patalpose įsikūręs klubas anksčiau mėgino užginčyti statybos leidimą Švitrigailos gatvėje įrengti butus, tačiau taip pat nesėkmingai. O kai į juos įsikraustė gyventojai, klube pradėjo lankytis ne tik NVSC atstovai, bet ir policija.
Nors Švitrigailos gatvės 7-asis pastatas kadaise buvo bendrabutis, pastaruoju metu pastato paskirtis buvo administracinė, kol 2018-ųjų pabaigoje patalpas įsigijusi bendrovė „Tavela“ jas pakeitė į gyvenamąją. Iš viso didžiuliame Naujamiesčio pastate yra 51 patalpų savininkas.
„Tavela“ iš viso įrengė 13 butų, o „Soho“ klubas suabejojo ne tik statybos leidimo teisėtumu. A.Tyškevičius pasakojo, kad pastato nuotekų sistema nebuvo pritaikyta tokioms apkrovoms, tad šalia naktinio klubo esanti bendrovės „Domukas“ kavinė ne kartą buvo užlieta.
Klubo savininkas teismuose mėgino įrodyti, kad prisijungdamas prie inžinerinių tinklų statytojas turėjo gauti kitų patalpų savininkų sutikimą.
Ne kartą atmetė prašymus
Klubo „Soho“ vadovas pavadino absurdišku teisme paskelbtą kaimynų atsiliepimą apie tai, kad dėl triukšmo gali skųstis ne tik jie, bet ir kampinio A.Vivulskio gatvės 16-ojo namo gyventojai.
Jį nustebino ir tai, kad teismai nenagrinėjo galimų statybos pažeidimų, nes nutarė, jog tai yra viešojo intereso gynimo objektas.
Tačiau prokuratūra, į kurią dėl to kreipėsi „Soho“, tris kartus klubo prašymą atmetė.
Statybos inspektoriai taip pat atsisakė ginti viešąjį interesą, nes byla – civilinė.
Nebuvo kompromisų paieškų
Švitrigailos gatvės 7-ojo pastato administratoriaus Valdo Matačiūno nuomone, problemas buvo galima spręsti dialogu, ieškoti kompromisų, tačiau klubas nusprendė eiti kitu keliu – bylinėtis ir rašyti skundus.
Kitas būdas sumažinti triukšmą – klubui pasirūpinti garso izoliacija. Juolab kad pastatas senas, jo konstrukcijos nėra gerai pritaikytos triukšmui slopinti.
„Butus nusipirko jaunos šeimos, kurios augins vaikus, tad konfliktas užprogramuotas“, – nelinksmai prognozavo V.Matačiūnas.
Į ginčą teko įsikišti net sostinės merui
Buvęs sostinės meras A.Zuokas priminė, kad panašių atvejų buvo ne vienas, kai Senamiesčio gyventojai siekė iškraustyti jiems neįtinkančias kavines ir barus.
„Bet juk gyvename mieste ir tokios užeigos yra miesto gyvybės ženklas“, – pabrėžė A.Zuokas.
Prieš keletą metų kavines aplink Sveikatos apsaugos ministerijos pastatą buvo užsipuolęs net tuometis jos vadovas V.Andriukaitis. Jis norėjo uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais.
Tada A.Zuokui teko pačiam lankytis viename barų. Savivaldybė šiam barui net buvo apribojusi prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, bet vėliau ribojimą atšaukė.
Prekyba alkoholiniais gėrimais barui buvo apribota dėl Palangos gatvėje gyvenančių žmonių skundų.
„Sumaniau patikrinti, kaip yra iš tikrųjų. Vakare grojo gyva muzika. Lauke muzikos fonas buvo, bet ne didesnis nei pro šalį važiuojančio troleibuso. Koncertas baigėsi 23 valandą. Policininkams teko nemaloni funkcija – aiškintis dėl pažeidimo, kurio nebuvo“, – pasakojo A.Zuokas.
Tiesa, barui teko gerinti garso izoliaciją, po to skundai iš Palangos gatvės liovėsi.
