„Aš asmeniškai labai abejoju, ar jūros keliu grūdai gali iš Ukrainos iškeliauti ir visiškai nesuprantu, kaip galima pasitikėti teroristine valstybe ir tartis, daryti kažkokius susitarimus su jais. Man atrodo, tai yra absurdas. Vietoje to, kad gaišti laiką visokiuose pseudo derybose su Rusija, geriau reiktų organizuoti grūdų išvežimą sausumos keliu per Lenkiją, Rumuniją, Lietuvos uostus, tai yra žymiai realiau ir naudingiau Ukrainai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A.Macijauskas.
Jo manymu, jūrų kelias yra pasirinktas, nes ukrainiečiai tikisi, kad galimybė gabenti grūdus per jūrą yra reali. Tačiau, A.Macijauskas nemato, kad toks kelias būtų įmanomas.
„Gal ir bus išplukdyti keli laivai, bet didesnės įtakos tai neturės. Vietoje to, reiktų stiprinti infrastruktūrą, statyti elevatorius, grūdų sandėlius vakarų Ukrainoje, stiprinti transportą, tiek geležinkelio, tiek autotransportą, tartis su partneriais, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Lietuva ir didinti išgabenimą“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.
A.Macijauskas tikina, kad dabar sausumos keliu Ukraina išgabena 2 mln. tonų grūdų per mėnesį, kai prieš karą būdavo išgabenama apie 5 mln. tonų produkcijos. Tačiau, pasak jo, šiemet Ukrainos derlius bus gerokai mažesnis, pagal prognozes, Ukraina turėtų prikulti apie 18 mln. tonų kviečių.
„Lietuva viso prikula 6–7 mln. tonų grūdų. Ukraina iš viso prikula 40–50 mln. tonų grūdų, priklausomai nuo metų, koks derlius, tačiau tai, kad dėl situacijos Ukrainoje badaus afrikiečiai yra Rusijos naratyvas. Šiek tiek jam pritaria ir ukrainiečiai, nes jie yra suinteresuoti, kad pasaulis rūpintųsi jų grūdų išvežimu, tai pilnai suprantama, bet labiausiai suinteresuoti tuo naratyvu yra rusai, tai yra Putino koziris“, – aiškino jis.
Grūdų augintojų asociacijos prezidentas teigia, kad ukrainietiškai grūdai gali kažkiek nusmukdyti pasaulines kainas, bet lemiamo įtakos nei grūdų kiekiui, nei kainoms turėti negali.
„Bent jau dėl Ukrainos grūdų, badas Afrikai tikrai negresia, nes 18 mln. tonų grūdų negali nieko pakeisti, o jeigu kalbame apie Ukrainos kviečių eksportą, tai jis gali siekti maksimum 10 mln. tonų“, – sakė A.Macijauskas.
Pasak jo, toks kiekis pasaulinėje prekyboje yra tikrai nedidelis, ir jį galima lengvai pakeisti kitais grūdais, iš kitų valstybių. A. Macijauskas aiškina, kad grūdų kaina yra lemiamas veiksnys, o ne pats grūdų buvimas ar nebuvimas.
„Grūdų kaina labiau priklauso nuo naftos kainos, čia yra tiesioginė priklausomybė, todėl, kad tiek Pietų, tiek Šiaurės Amerikoje yra labai išvystyta grūdų perdirbimo į degalus pramonė, ir naftos kainai pakilus, vis daugiau grūdų yra perdirbama į degalus ir tiesiog į spiritą, kuris yra pilamas į automobilių bakus“, – tvirtino Lietuvos grūdų asociacijos prezidentas.
ELTA primena, kad Rusija ir Ukraina su Jungtinėmis Tautomis (JT) bei Turkija pasiekė susitarimą dėl milijonų tonų grūdų eksporto iš karo alinamos šalies.
Tarpininkaujant JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, ir Rusija, ir Ukraina Stambule atskirai pasirašė atitinkamą susitarimą. Ukraina prieš karą buvo viena svarbiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų.
Susitarimas „atveria kelią plačiam komerciniam maisto produktų eksportui iš trijų svarbių Ukrainos uostų Juodojoje jūroje – Odesos, Čornomorsko ir Južnyj“, – sakė A.Guterresas. Tai esą „susitarimas pasauliui“. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris taip pat dalyvavo ceremonijoje, dieną pavadino „istorine“.
Dėl karo Ukraina negalėjo eksportuoti apie 20 mln. tonų grūdų.
JT duomenimis, susitarta dėl humanitarinio koridoriaus tarp Ukrainos ir Bosforo – Juodąją ir Viduržemio jūras jungiančio sąsiaurio. Eksportą prižiūrės bendras koordinavimo centras Stambule, kuriam priklausys JT, Rusijos ir Ukrainos, taip pat Turkijos atstovai.
Be to, šalys susitarė, kad į Ukrainą plaukiantys laivai pradžioje bus tikrinami Stambule, jog būtų įsitikinta, kad jie negabena ginklų. Dar viena kontrolė Turkijoje numatyta, kai jau iš Ukrainos plaukiantys laivai norės palikti Juodąją jūrą. Bus siekiama įsitikinti, kad jie plukdo tik grūdus. Tai buvo viena Rusijos sąlygų.
Laivai humanitariniame koridoriuje ir uostai, iš kurių gabenami grūdai, negalės būti puolami. Šis punktas Niujorke interpretuojamas taip, kad šiose strategiškai svarbiose vietose, pavyzdžiui, Odesos uoste, faktiškai turės galioti paliaubos.
Susitarimas pradžioje galios keturis mėnesius.
