Frakcijos atstovų teigimu, atsakomybę už tai, kad valstybės akcinės bendrovės veiksmai prieštarauja viešajam interesui, turi prisiimti susisiekimo ministras, Laisvės partijos atstovas Marius Skuodis.
Kaip pažymima socialdemokratų pranešime spaudai, akivaizdu, kad ministras nesusitvarko su jam pavaldžiomis valstybės įmonėmis.
„Ministrui dera prisiminti, kad Lietuvos paštas turi atliepti ir viešąjį interesą – nepalikti gyventojų be paslaugų ten, kur jokios alternatyvos žmonėms nėra prieinamos. Daugelis žmonių, gyvenančių atokiau nuo regionų centrų, po visokiausių „karpymų“ jų tiesiog nebegaus“, – sako Seimo narys socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Jo duomenimis, Lietuvos pašto vadovė patenka į „didžiausią algą gaunančių vadovų dešimtuką (8 800 eurų, nedaug atsilieka nuo prezidento), bet jos vadovaujama įmonė nesitraukia iš skandalingų antraščių ir vis skundžiasi dėl nuostolių“.
„Antrus metus iš eilės paštas kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose: pernai jos padidėjo dvigubai, o nuo kitų metų augs net 10 kartų. Neva dėl prastos įmonės finansinės padėties paštas atleis 600 darbuotojų, nors 2021 m. gavo per 111 mln. eurų pajamų ir šiuo metu kraustosi į naują prabangų biurą“, – pažymi K.Vilkauskas.
Pasak parlamentaro, ligšioliniai bandymai „sugrąžinti paštą į doros kelią“ nedavė rezultatų.
„Pašto vadovė sako, kad didžiausius nuostolius paštui atneša tradicinės paslaugos! Lietuvos paštas grasina dar didinti įkainius. Visai suįžūlėjo. Reikia galvoti apie radikalesnes poveikio ir drausminimo priemones“, – priduria K.Vilkauskas.
Parlamentaras pritaria leidėjų pasipiktinimui dėl Lietuvos pašto sprendimo didinti pristatymo kainas. Leidėjai prognozuoja, kad pristatymas taps brangesnis nei leidinys. Dėl to laikraščių ir žurnalų prenumerata gali pabrangti kelis kartus.
Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas nesutinka su ministerijos argumentais.
„Deja, susisiekimo ministras, kaip jau būdinga dabartinei valdžiai, tik pabarė pašto vadovybę dėl blogos komunikacijos, tačiau po to paragino dar labiau optimizuoti veiklą“, – vertina T.Bičiūnas.
Jis atkreipia dėmesį į viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės žodžius, esą leidinių pristatymas yra vykdomas konkurencingos rinkos sąlygomis, todėl negali būti subsidijuojamas, kad nebūtų iškreipta rinka.
„Laikraščius prenumeruoja senjorai, rajonų gyventojai. Kodėl tai staiga virto didelės prabangos dalyku?“ – klausia parlamentaras.
Jo žiniomis, vietoj pašto skyrių paštas siūlo žmonėms mobiliuosius paštininkus.
„Vargu ar žmonės galės susimokėti mokesčius, nes šie „mobilieji paštininkai“ bus užsiėmę prekyba! Jau parengti prekių katalogai žmonėms dalinti, o apie pašto paslaugas gyventojai tik gandus gaudo“, – sako jis.
Parlamentarus pasiekia skundai dėl laiku nepristatomų pensijų.
„Žmonės priversti „budėti“ laukdami paštininko ir vis tiek gauna atsakymą, kad paštininkas jų nerado“, – nurodo T.Bičiūnas.
Dėl pašto skyrių naikinimo Juodupės ir Kamajų miesteliuose Seimo narys socialdemokratas Vidmantas Kanopa jau kreipėsi į susisiekimo ministrą M. Skuodį, tačiau ministerija atrašė, esą sprendimus dėl pašto paslaugų ir padalinių išdėstymo priima „akcinės bendrovės Lietuvos pašto vadovybė“.
Lietuvos pašto vadovė A.Sungailienė: gyventojai tikrai nebus palikti be pašto paslaugų
Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė neigia socialdemokratų prognozes, esą dalis Lietuvos gyventojų gali likti be pašto paslaugų. Ji užtikrino, kad gyventojai tikrai nebus palikti be pašto paslaugų teikimo.
„Pagrindinė Lietuvos pašto užduotis – kokybiškas pagrindinių pašto paslaugų teikimas privatiems ir verslo klientams. Šį tikslą esame įtvirtinę ir bendrovės veiklos strategijoje.
Vietovėse, kuriose yra optimizuojamas Lietuvos pašto skyrių tinklas, gyventojai tikrai nebus palikti be pašto paslaugų teikimo. Tiesiog jos bus organizuojamos kitokiu būdu – įdiegiant mobiliojo laiškininko paslaugą. Mobilusis laiškininkas pagal gyventojo pageidavimą atvyksta net ir į atokiausias vietoves, o šią paslaugą pašto klientai vertina itin palankiai. 2021 m. pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad mobiliųjų laiškininkų paslaugomis patenkinti apie 80 proc. jomis besinaudojančių klientų“, – sako A.Sungailienė.
Kalbėdama apie prenumeratos paslaugas kaimiškose vietovėse, Lietuvos pašto vadovė pažymi, kad ši paslauga didele dalimi yra kompensuojama valstybės. Dėl to kaimiškose vietovėse gyvenantys prenumeratoriai už paslaugą moka tik nedidelę savikainos dalį ir kitąmet, anot jos, nepajus jokių pokyčių.
„Savo ruožtu prenumeratos miestuose paslauga teikiama konkurencingoje rinkoje, kurioje veikia ne vienas paslaugos teikėjas, ir Lietuvos paštas nustatydamas tarifus tiesiog siekia padengti šios paslaugos teikimo kaštus.
2021 m. Lietuvos pašto finansinius rezultatus neigiamai paveikė keletas esminių veiksnių – siuntų srautų iš trečiųjų šalių mažėjimas, išaugusios tarptautinės logistikos išlaidos bei visame pasaulyje stebimas tradicinių pašto paslaugų mažėjimas. Visa tai lėmė, kad iki 2021 m. pelninga buvusi bendrovės veikla tapo nuostolinga. Vis dėlto bendrovė ėmėsi visų reikiamų priemonių siekdama vėl užtikrinti finansinį veiklos tvarumą“, – sako Lietuvos pašto generalinė direktorė A.Sungailienė.
Ji taip pat pažymi, kad Lietuvos pašto sprendimas keltis į naują biurą susijęs su baigiančia galioti dabartine nuomos sutartimi. „Pratęsti šios 2023 m. balandį baigsiančios galioti sutarties galimybės nėra. Renkant naujojo biuro nuomos laimėtoją didžiausią įtaką turėjo jo atitikimas iškeltiems ekonominio naudingumo kriterijams“, – sako A.Sungailienė.
