„Sistema veikia taip: Briuselis yra pasakęs, kad tie, kas degina iškastinį kurą – dujas, anglis, raudonąjį dyzeliną, mazutą, kieno deginimo įrenginiai yra didesnės nei 20 megavatų galios, o tokie yra Vilniuje, – turi pirkti kvotas, taršos leidimus. Mazutas yra 42 proc. taršesnis pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas nei tam pačiam energijos kiekiui išgauti dujos, tad deginant mazutą reikės 40 proc. daugiau sumokėti už taršą“, – „Žinių radijui“ sakė S.Gentvilas.
Ministras negalėjo pasakyti, kiek Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) turės papildomai pirkti taršos leidimų, jeigu šilumos gamybai žiemą naudos mazutą.
„Lietuvos įmonės turi nemokamų kvotų, o jeigu jas viršys, turės pirkti europinėse biržose. Aš nežinau, kiek VŠT turi nemokamų kvotų ir kiek jie turės pirkti“, – sakė S.Gentvilas.
Anot jo, aplinkosaugos atžvilgiu mazuto deginimas nebus didelė tragedija, nes jis ir dabar tam naudojamas, tačiau nedideliais kiekiais.
Pasak S.Gentvilo, dujų deginimas yra tik Vilniaus problema – kiti miestai jau atsikratė priklausomybės nuo jų. Jis tikisi, kad kitais metais sostinėje pradės veikti kogeneracinė jėgainė, kuri Vilnių išvaduos nuo šios priklausomybės.
„Laikinas košmaras – pasapnuosim, išprakaituosim tą mazutą, o kitų metų balandį, tikėkimės, Vilniuje pradės veikti biokuro visi pajėgumai“, – sakė S.Gentvilas.
Vyriausybė trečiadienį leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną – taip siekiama išvengti smarkiai padidėjusių išlaidų gamtinėms dujoms.
VŠT vadovas Gerimantas Bakanas naujienų agentūrai BNS anksčiau sakė, kad bendrovė ruošiasi žiemą deginti krosnių kurą arba mazutą – įmonėje atkuriama tam būtina infrastruktūra. Anot jo, taip nuspręsta įvertinus riziką, jog „Ignitis“ gali neužtikrinti dujų tiekimo įmonei.
Energetikos grupė „Ignitis grupė“ anksčiau tikino, kad jos valdomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos, tačiau pavasarį paaiškėjo, kad darbai bus baigti tik kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.
