Kolektyvinį susitarimą puoselėjantis didžiausias Lietuvos darbdavys, prekybos tinklas „Maxima“, vien per pirmąjį šių metų pusmetį pagal kolektyvinę sutartį numatytam papildomam darbuotojų socialinių naudų paketui jau skyrė beveik 1 mln. eurų.
Dar retos Lietuvoje
Skaičiuojama, kad kolektyvinės sutartys Lietuvoje taikomos mažiau nei penktadaliui darbuotojų. Jų aprėpties mastas – vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Bendrijos vidurkis – 60 proc., nors šalyse šis rodiklis varijuoja nuo 10 iki 90 proc.
„Ženklaus pagerėjimo Lietuvoje šiuo klausimu, deja, nėra, o priežastys išlieka tos pačios jau daug metų“, – teigia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius ir advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ advokatas dr. Nerijus Kasiliauskas.
Kai kurios jų yra objektyvios – pavyzdžiui, Lietuvoje daugumoje įmonių dirba iki 10 žmonių, tad sudėtinga tikėtis, kad visose jose atsiras profesinės sąjungos – o tik jos iš darbuotojų pusės gali pasirašyti kolektyvinę sutartį. Be to, šakinės sutartys, apimančios viso sektoriaus darbuotojus, Lietuvoje dar gerokai retesnės nei Vakarų Europoje.
„Apmaudu, bet tenka pripažinti ir tai, kad ir kai kurių darbdavių požiūris dar sustabarėjęs – nors kalbama apie socialinę partnerystę, galiausiai pareiškiama, kad kolektyvinės sutartys nereikalingos“, – pažymi N.Kasiliauskas.
Tuo tarpu didžiausias Lietuvos darbdavys, prekybos tinklas „Maxima“, dar 2012 metais su darbuotojais yra pasirašęs kolektyvinę sutartį, o prieš kelerius metus ją atnaujino ir išplėtė.
„Kolektyvinis susitarimas įrodo ilgalaikį mūsų įsipareigojimą atsakingai rūpintis savo darbuotojais. Nuosekliai ir kryptingai dirbame, kad kiekvienas mūsų komandos narys jaustųsi saugus, reikalingas ir įvertintas. Vienas iš kelių, padedančių to siekti, yra kolektyvinė sutartis, kuri visų pirma reiškia didesnę apsaugą ir platesnį papildomų socialinių naudų paketą kolektyvui“, – sako daugiau 12 tūkst. darbuotojų turinčio prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Darbuotojams – dvi dešimtys papildomų naudų
Pasak darbo teisės eksperto N. Kasiliausko, esminė kolektyvinių sutarčių nauda darbuotojams – geresnių sąlygų išsiderėjimas ir garantija, kad jos bus gerbiamos.
„Darbo kodeksas nustato tik minimalius standartus darbuotojo ir darbdavio santykiams. Jeigu darbuotojas nori juos pasikelti (pavyzdžiui, gauti papildomų laisvų dienų, geresnių darbo apmokėjimo sąlygų, papildomų naudų), jis turi dvi galimybes. Jeigu jaučiasi individualiai stiprus – gali pats vienas sau jas išsiderėti. Bet paprastai didžioji dalis darbuotojų nėra tokie individualiai stiprūs, o derantis kolektyviai atsiranda gerokai didesnės galimybės sėkmei“, – aiškina teisininkas.
E.Dapkienė atkreipia dėmesį, kad nors įvairias papildomas naudas savo darbuotojams siūlo vis daugiau įmonių, kolektyvinė sutartis yra didesnis jų garantas, o ir pats procesas padeda atrasti efektyviausias naudas bei tikslingai į jas investuoti.
Iš viso „Maximos“ kolektyvinės sutarties naudų darbuotojams sąraše – dvi dešimtys punktų, tokių kaip 200 eurų išmoka gimus vaikui, papildomos 3 dienų apmokamos atostogos vestuvių proga, stipendijos ir nemokamos vasaros stovyklos geriausiai besimokantiems darbuotojų vaikams, dovanos darbuotojams, jų vaikams iki 12 metų bei daugiavaikėms šeimoms Kalėdų ir Velykų progomis ir kt.
Ypatingas dėmesys daugiausiai darbuotojų turinčioje Lietuvos įmonėje skiriamas fizinei ir emocinei darbuotojų sveikatai.
Darbuotojai gali anonimiškai konsultuotis su profesionaliais psichologais, taip pat visi yra draudžiami papildomu sveikatos draudimu, į kurį pernai buvo įtraukta dar daugiau sveikatos priežiūros paslaugų.
Toks draudimas „Maximos“ darbuotojams leidžia geriau pasirūpinti savo sveikata, taupo pinigus ir laiką: galima greičiau patekti pas gydytojus, atlikti diagnostinius tyrimus, gauti ambulatorinį gydymą tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose, odontologijos bei reabilitacijos paslaugas visoje Lietuvoje.
Kasmet darbuotojams „Maxima“ suteikia galimybę nemokamai pasiskiepyti ir nuo sezoninio gripo.
Darbuotojams suteikiama pagalba, kai šeimoje ištinka nelaimės. Gaisro ar kitų stichinių nelaimių atveju, dėl kurių prarandamas darbuotojo gyvenamasis būstas, skiriama 2000 eurų vienkartinė pašalpa. Praradus artimąjį – laidojimo išmoka ir suteikiamos 3 papildomos apmokamos atostogų dienos.
Padeda kurti naujus ir stiprinti jau esamus darbo santykius
Darbo teisės ekspertas N.Kasiliauskas sklaido mitą, kad kolektyvinės sutartys atneša naudos tik darbuotojams.
„Darbdaviui svarbiausia, kad toks susitarimas yra socialinės taikos garantija, tad darbas gali vykti produktyviau ir darniau. Be to, darbdaviui atsiranda galimybių susireglamentuoti darbo santykius pagal savo įmonės veiklos specifiką, tradicijas ir pan.“, – pabrėžia N.Kasiliauskas.
Tyrimai rodo, kad kolektyvinės sutartys taip pat gali padidinti našumą, darbuotojų lojalumą, skatinti inovacijas ir užtikrinti didesnį stabilumą įmonei bei jos darbuotojams.
Tokios sutartys gali atnešti naudos ir visai visuomenei. Pavyzdžiui, „Eurofound“ tyrime nurodomos jų pasekmės visai rinkai – ES valstybės narės, kuriose kolektyviniai darbo santykiai yra demokratiškesni, yra palankesnės aukštesnės kokybės darbo vietoms ir įmonių konkurencingumui.
„Kolektyvinė sutartis gali sustiprinti ir darbdavio patrauklumą, ypač – visuomenėje tvyrant neaiškumui dėl ekonominės situacijos ir finansinės ateities. Ji rodo, kad įmonėje egzistuoja papildomos garantijos, yra aiški, skaidri ir darbuotojams suprantama darbo apmokėjimo sistema, karjeros ir tobulėjimo galimybės. Tai – papildomas užtikrinimas darbuotojams“, – sako N.Kasiliauskas.
Taip pat kolektyvinė sutartis tampa svariu argumentu vertinant, ar įmonė iš tiesų yra socialiai atsakinga. Tai aktualu ne tik siekiant pritraukti naujus darbuotojus, bet ir išlaikyti jau esamus komandos narius.
Pastaraisiais metais prekybos tinkle „Maxima“ yra stebimas darbuotojų kaitos mažėjimas. Vien per paskutinius penkerius metus jis didžiausiame Lietuvoje darbuotojų kolektyve susitraukė 14 procentinių punktų. Šiuo metu beveik pusė „Maximos“ darbuotojų turi ne mažesnį nei 5 metų darbo stažą.
Beveik penktadalis visų darbuotojų dirba 5–10 metų, o ketvirtadalis darbuojasi nuo 11 iki 20 metų. Beveik 500 darbuotojų turi 21–25 metų darbo stažą, o trys dešimtys „Maxima“ darbuotojų jau skaičiuoja 26 metų ir didesnį darbo stažą.
„Lojalumas yra ilgas procesas, kuriam daug įtakos turi darbdavio požiūris į darbuotoją – ir ne pavieniai veiksmai, o ilgalaikiai santykiai. Kiekvienoje darbovietėje svarbiausias dėmuo yra žmogus, todėl rūpestis darbuotojais turi būti ne tik skambus lozungas, bet ir realus veiksmas. Kolektyvinė sutartis – viena iš priemonių tai padaryti“, – pabrėžia E.Dapkienė, prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
