„Vadovaudamasi tvirtu įsipareigojimu vykdyti savo įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą, Valdančioji taryba ėmėsi tolesnių svarbių veiksmų, siekdama užtikrinti, kad infliacija grįžtų į siekiamą 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame ECB pranešime.
Nuo šiol pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,00 proc.
Apie ketinimus jau kitame posėdyje palūkanų normas didinti bent 25 baziniais punktais, pinigų politikos formuotojai paskelbė po birželio pradžioje įvykusio susitikimo Nyderlanduose. Tuomet buvo galutinai apsispręsta nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP).
ECB ne kartą pabrėžė, kad palūkanos bus didinamos tik tuomet, kai prieš kurį laiką pirmiau bus nutraukta ši kiekybinio skatinimo priemonė.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių ECB imtis pinigų politikos griežtinimo – ilgojo laikotarpio kainų augimo prognozės, šiek tiek viršijančios sprendimų priėmėjų užsibrėžtą 2 proc. lygį.
Pagal birželio mėnesį skelbtas Banko ekspertų prognozes, 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad kainų augimo tempas sumažės atitinkamai iki 3,5 ir 2,1 proc.
Pakėlė daugiau, nei tikėjosi rinkos
Kaip pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe ECB pakėlė daugiau, nei tikėjosi rinkos ir ekonomistai − puse procentinio punkto nuo -0,5 proc. iki 0 procentų.
Nuo šių bazinių ECB palūkanų normų priklauso ir tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR, su kuriomis siejamos daugelis būsto ir verslo paskolų. N.Mačiulis nurodo, kad, tikintis tolimesnio ECB palūkanų normų kilimo, 3 mėnesių EURIBOR praėjusią savaitę jau pakilo virš nulio, o 6 mėnesių EURIBOR jau siekia 0,64 procento. EURIBOR ateities sandoriai rodo, kad 3 mėnesių EURIBOR metų gale pakils iki 1,4 procento ir toliau didės 2023 metais.
„Tai bus nemažas palūkanų normų šuolis per gana trumpą laikotarpį. 100 tūkst. eurų būsto paskolą turinčiai šeimai dėl šio palūkanų pakilimo mėnesinė paskolos aptarnavimo įmoka padidės daugiau nei 100 eurų. Padidėjusios paskolų palūkanos palieka mažiau pinigų prekėms ir paslaugoms, prislopina vartojimą ir mažina atotrūkį tarp paklausos ir pasiūlos. Būtent tokiu būdu ECB ir tikisi prislopinti infliaciją, kuri euro zonoje siekia 8,6 proc., o Baltijos šalyse yra pasiekusi net 20 proc.“, – komentavo N.Mačiulis.
M.Dubnikovo sprendimas nenustebino
ECB sprendimas imtis palūkanų normų didinimo 50 bazinių punktų, yra „ryžto parodymas“, sako ekonomistas Marius Dubnikovas. Finansų analitikas tvirtina, kad nepaisant to, jog pats Bankas birželį skelbė apie ketinimus palūkanas didinti 25 baziniais punktais, spartesnis palūkanų kėlimas jo nenustebino.
„Rinkoje buvo spėjimas tarp 0,25 ir 0,5 proc. Rinka buvo pasidalinusi per pusę. Kadangi sprendimas didinti palūkanas buvo tik prieš 11 metų, tai šioje vietoje daugiau buvo manančių, kad bus 0,25 proc. Švelnesnis ėjimas. Bet akivaizdu, kad šis ėjimas signalizuoja rimtą situaciją“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė M.Dubnikovas.
Anot eksperto, šis centrinio banko sprendimas skolininkų kaštų dar nepadidina, tačiau signalizuoja, kad tai tikrai nebus paskutinis žingsnis keliant palūkanas. Tai, pasak M.Dubnikovo, rodo, kad ECB nebėra nusiteikęs orientuotis vien į įsiskolinusių Pietinių Europos valstybių gelbėjimą, kaip darė iki šiol, bet ir suvaldyti infliacijos grėsmes, kurios kyla euro zonai.
„Žaliavų kainos tarsi stabilizavosi, bet infliacinis pagreitis arba vadinama spiralė jau yra įsisukusi. Tai yra lūkesčiai dėl atlyginimų, kainų, tolerancija kainų augimui yra padidėję“, – aiškino jis.
„Vanagiškas“ didinimas
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad „vanagiškas“ ECB palūkanų didinimas dabar skirtas apriboti Europos ekonomikos kaitimą, o rudenį jų didinimas gali būti kuklesnis.
„Infliacija Europoje įsiautėjusi, o numatant, kad netolimoje ateityje išeis daug nepalankų duomenų dėl ekonomikos augimo, nuspręsta taikyti agresyvesnį pinigų politikos griežtinimą dabar, o rudeniop tuos žingsnelius daryti gerokai kuklesnius“, – naujienų agentūrai BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.
Pasak jos, aukštesnės palūkanos stiprins eurą, o tai gali lemti mažesnes išlaidas Europai ir Lietuvai perkant energetinius produktus – naftą, dujas.
„Vanagiški sprendimai valiutai yra palankūs, ji stiprėja ir tai turėtų padėti eurui atsiplėšti nuo pariteto ir sustiprėti dolerio atžvilgiu, o žinant, kad mes ir visa Europa importuoja žaliavas doleriais, tai leistų eliminuoti dalį didžiulio energetinių kainų šoko“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Bet išlaikyti brangesnį eurą bus nelengva, nes JAV Federalinių rezervų sistema yra gerokai vanagiškesnė ir šalies ekonomikos sveikata leidžia tą politiką vykdyti, o euro zona yra labai fragmentuota, tad jos politikos griežtinimo sprintas gali greitai išsikvėpti“, – pridūrė ekonomistė.
ECB: infliacija dar išliks aukšta, įvedama ir nauja priemonė
„Mes manome, kad infliacija dar kurį laiką išliks aukšta“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė ECB prezidentė Christine Lagarde. Prognozuojama, kad infliacija gali būti aukštesnė nei tikėtas 2 proc. vidurkis.
Kaip kalbėjo Ch.Lagarde, sprendimas buvo priimtas, įvertinus infliacijos rizikas, kad monetarinė politika vyktų efektyviai.
Ch.Lagarde aptarė, kaip ECB šiuo metu mato dabartinę ekonominę situaciją ir augančią infliaciją bei pristatė naują kovos su krize priemonę, kuria sieks užtikrinti, kad, pirmą kartą per dešimtmetį padidėjus palūkanų normoms, didelių skolų slegiamų euro zonos vyriausybių, kaip antai Italijos, skolinimosi kainos būtų kontroliuojamos.
Tikslinė obligacijų pirkimo programa, pavadinta politikos poveikio perdavimo apsaugos priemone (angl. Transmission Protection Instrument, arba TPI), „gali būti pradėta naudoti, norint suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visoje euro zonoje“, rašoma ECB paskelbtame pranešime.
Pranešime taip pat nurodoma, kad „pirkimų pagal politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę apimtys priklausys nuo politikos poveikio perdavimui kylančios rizikos rimtumo“.
„Apsaugodama politikos poveikio perdavimo mechanizmą, ši priemonė padės Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“, – dėstė ji. Taip pat pridūrė, kad iš viso krizei suvaldyti bus naudojamos trys priemonės, o politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė bus viena iš jų.
Rusijos karas Ukrainoje ir kylanti infliacija temdo euro zonos ekonomikos perspektyvas, ketvirtadienį taip pat pareiškė ECB vadovė.
„Nepateisinama Rusijos agresija prieš Ukrainą stabdo ekonomikos augimą. Jai kenkia ir aukštos infliacijos bei padidėjusio neapibrėžtumo padariniai“, – sakė Ch.Lagarde ir pridūrė, kad šie veiksniai „temdo 2022 m. antro pusmečio perspektyvas“.
ECB vadovė kartu nurodė, kad infliacija euro zonoje dar kurį laiką bus nepageidaujamai aukšta.
Smarkiai išaugo Italijos skolos kaštai
Birželio viduryje Italijos dešimties metų obligacijų grąža pasiekė daugiau nei 4 proc., o šiuo metu siekia maždaug 3,4 proc. Atotrūkis tarp Italijos ir Vokietijos 10 metų palūkanų normų tuomet pasiekė didžiausią skirtumą per pastaruosius dvejus metus ir sudarė 2,45 proc. punkto.
Graikijoje skolos vertybinių popierių pajamingumas birželį taip pat užkopė į COVID-19 pandemijos laikotarpio aukštumas ir sudarė 4,28 proc., Ispanijos ir Portugalijos skolos kaštai birželį taip pat šovė į viršų. Būtent Pietų Europos šalys įvardijamos kaip nuosaikesnio ir atsargesnio pinigų politikos griežtinimo šalininkės.
Ir nors birželį ECB sušaukus „ad hoc“ posėdį ir paskelbus apie naujos antifragmentacijos priemonės sukūrimo planus, Italijos obligacijų pajamingumai laikinai sumažėjo, ketvirtadienį praktiškai neabejojant dėl Italijos ministro pirmininko Mario Draghio atsistatydinimo – skolinimosi kaštai vėl ėmė augti.
Italijos skola siekia daugiau nei 2,7 trln. eurų, o tai sudaro maždaug 150 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Todėl siekdama nuraminti rinkas ECB Valdančioji taryba birželio viduryje po įvykusio skubaus neplanuoto susitikimo pareiškė, kad „taikys lankstumą“ reinvestuojant į obligacijas, siekdama sumažinti didėjančias skolinimosi išlaidas pažeidžiamiausioms euro zonos narėms. Bankas taip skelbė pagreitinsiąs darbą kuriant „naują fragmentaciją mažinančią priemonę“, kurią būtų galima panaudoti toliau mažinant įtampą obligacijų rinkoje.
