Daug metų neįgalius vaikus gydančioje sanatorijoje „Belorus“ Druskininkuose vėl nutilo mažųjų pacientų balsai. Prieš porą metų sanatorijos koridoriai pirmą kartą ištuštėjo dėl koronaviruso pandemijos, o jai atslūgus įstaigą teko uždaryti dėl Baltarusijai taikytų sankcijų.
Pasikeitus sanatorijos valdytojams praėjusių metų lapkritį prie sanatorijos vartų vėl sustojo keli autobusai iš Baltarusijos.
Po beveik dvejus metus užsitęsusios pertraukos gydytis į Druskininkus atvažiavo 76 vaikai iš kaimyninės valstybės.
Vaikus gydė trumpai
Tačiau į įprastas vėžes sugrįžusį sanatorijos gyvenimą sujaukė Ukrainoje prasidėję karo veiksmai.
Kovo 7-ąją „Belorus“ gavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasirašytą raštą, draudžiantį toliau čia vežti ir gydyti vaikus iš Baltarusijos.
Po kelių dienų Seimas įvedė nepaprastąją padėtį, kuria buvo sugriežtintas vizų režimas, – Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nutarta nebeišduoti Lietuvos vizų, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija (URM).
Mažieji „Belorus“ sanatorijos pacientai į išimčių sąrašą nepateko – jie prarado galimybę ir atvykti į Lietuvą, ir gydytis Druskininkuose už Baltarusijos lėšas.
Pinigai lieka Lietuvoje
Vaikų gydymą ir išlaikymą sanatorijoje „Belorus“ finansuoja Baltarusija. Per metus už jų gydymą Minskas sumokėdavo po 6–7 milijonus eurų. Registrų centro duomenimis, pernai, kai dėl sankcijų ir pandemijos sanatorija veikė tik kelis mėnesius, Baltarusija sanatorijai skyrė 3,6 mln. eurų.
Iš šių pinigų mokami atlyginimai vaikus gydantiems ir prižiūrintiems darbuotojams, perkamas maistas, higienos priemonės ir kitos būtinos prekės iš Lietuvos tiekėjų.
Druskininkuose gyvendavę vaikai ir juos lydintys asmenys papildydavo ir kurorto biudžetą. Atsivežtus pinigus jie išleisdavo kurorto vandens parke, muziejuose, parduotuvėse.
Reikia tėvų palydos
Iš Baltarusijos atvykę vaikai Druskininkuose gyvena ir gydosi po tris savaites. Dalis jų juda tik neįgaliųjų vežimėliuose, todėl į sanatoriją juos lydi tėvai. Su tėvais paprastai atvyksta ir sunkiau sergantys vaikai.
Ne tokių sunkių sveikatos sutrikimų turintys pacientai atvežami grupėmis po 40 vaikų. Jie Druskininkuose ne tik gydosi, bet ir lanko pamokas, todėl sanatorijoje dirba ir keletas pedagogų.
Dalis gydytis atvykstančių vaikų – iš globos namų arba socialiai remtinų šeimų, todėl dažnai grįžta su sanatorijos darbuotojų dovanotais žaislais ar drabužiais.
Korpusas stovi tuščias
Šiemet iki karo Ukrainoje pradžios sanatorijoje spėjo pasigydyti 160 vaikų nuo 7 iki 16 metų. Kelios dešimtys jų – nevaikštantys. Keli baltarusių vaikai gydomi ir dabar – jie turi iš anksčiau galiojančias Lietuvos vizas. Dar kelių vizas turinčių pacientų iš Baltarusijos laukiama rugpjūčio mėnesį.
„Kiti vaikai iš Baltarusijos gydytis mūsų sanatorijoje nebegali. Mes prašėme Užsienio reikalų ministerijos padaryti išimtį ir sergantiems bei neįgaliems vaikams išduoti vizas, bet jokio atsakymo kol kas nesulaukėme“, – sakė sanatorijos „Belorus“ direktorius Ilja Epifanovas.
Jo teigimu, sanatorija pasiruošusi kiekvieną mėnesį priimti maždaug po 200 vaikų.
Dar prieš koronaviruso pandemiją vien į vaikų korpuso atnaujinimą buvo investuota du milijonai eurų. Šis korpusas dabar apytuštis, o likusioje sanatorijos dalyje ir toliau verda gyvenimas.
Šiuo metu komercinėmis kainomis už gyvenimą sanatorijoje moka ir jos paslaugomis naudojasi per šimtą poilsiautojų iš įvairių šalių, čia siūlomas sveikatinimo ir grožio paslaugas renkasi vis daugiau lietuvių.
Bet šiems poilsiautojams nereikalingi vaikų gydytojai, mokytojai, dalis masažuotojų. Jie kol kas išleisti į prastovą.
Vėl atsidūrė nežinioje
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai, kurie visi – Druskininkų gyventojai, keblioje ir neaiškioje situacijoje atsidūrė jau ne pirmą kartą.
2020-ųjų pabaigoje dėl Europos Sąjungos įvestų sankcijų sanatorija buvo uždaryta, o maždaug 400 darbuotojų neturėjo jokių vilčių susirasti kitą darbą. Per pandemiją apmirusiame kurorte niekam nereikėjo kelių dešimčių pediatrų, kineziterapeutų ir slaugytojų.
Nieko negalėjo pasiūlyti ir šalia esančios savivaldybės – Varėnoje būtų atsiradę darbo vienai medicinos seseriai ir vienai slaugytojos padėjėjai.
Sanatorijos direktorius I.Epifanovas vylėsi, kad panaši situacija nepasikartos ir darbuotojai vėl galės grįžti į darbą.
Įžvelgia propagandą
Užsienio reikalų ministerija „Lietuvos rytui“ atsakė, kad jokių išimčių sergantiems ir neįgaliems vaikams daryti neplanuojama, – tam nesą nei priežasties, nei galimybių.
URM teigimu, praėjusių metų liepą kaimyninės šalies vyriausybei pareikalavus sumažinti Lietuvos diplomatinį atstovavimą Baltarusijoje iki vieno diplomato, Lietuvos vizų tarnyba Minske gali priimti tik tiek prašymų, kiek yra pajėgi išnagrinėti per teisės aktuose nustatytus terminus.
URM atstovai atkreipė dėmesį, kad sanatorijos „Belorus“ veiklos apribojimus nulėmė nedraugiški Minsko veiksmai mūsų šalies atžvilgiu, o visus Lietuvos sprendimus, susijusius su šia sanatorija, Baltarusija panaudoja savo režimo propagandiniams tikslams.
Neišduoti vizų neįgaliesiems – nežmoniška
Ričardas Malinauskas, Druskininkų meras:
„Man nesuprantama valstybės politika, kai bandant kažkam kažką įrodyti kenčia eilinių žmonių vaikai, juo labiau neįgalūs. Jiems užkertamas kelias atvykti, gydytis ir pasveikti, o tai yra buvę šimtus ar net tūkstančius kartų.
Ne tik iš baltarusių, bet ir iš kitų šalių piliečių esu girdėjęs istorijų, kaip nevaikštantis vaikas po poros gydymo Druskininkuose kursų pradeda vaikščioti. Todėl neišduoti vizų neįgaliems vaikams, kad jie negalėtų atvykti gydytis, man atrodo nežmoniška.
Tokia geopolitika man nesuprantama ir nesuvokiama, nepriklausomai nuo to, kas kur išrinktas ir kas kam vadovauja.“
Baltarusija pakeitė įstaigos valdytojus
Nors 1978 metais Druskininkuose pastatyta sanatorija „Belorus“ nuo 1997 metų oficialiai priklauso Baltarusijai, ji įregistruota kaip viešoji įstaiga, veikia pagal Lietuvos įstatymus ir moka mokesčius į mūsų šalies biudžetą.
2020 m. pabaigoje ES sankcijos buvo pritaikytos ir sanatorijai „Belorus“, kuri tuo metu priklausė Baltarusijos vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), o ši buvo tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos reikalų valdybai.
Sanatorijos, kurioje dirba beveik keturi šimtai Lietuvos piliečių, sąskaitos iš karto buvo įšaldytos. Be pajamų likę sanatorijos darbuotojai ėmė rengti protestus ir Druskininkuose, ir Vilniuje, ne kartą dėl to kreipėsi į URM.
Sanatorija veiklą vėl atnaujino 2021 m. liepą. ES sankcijos nustojo veikti, kai iš GHU vadovo pareigų atsistatydino V.Šeimanas, o sanatorija buvo perduota Baltarusijos respublikiniam sanatorinio ir kurortinio gydymo centrui.
