Vis dėlto Eltos pašnekovai patikino, kad jei valstybė padės užsitikrinti pakankamai apyvartinių lėšų, Lietuvos gamintojams recesija Vakarų valstybėse gali būti naudinga, kadangi jie galėtų tapti patraukliais partneriais Vakarų Europos įmonėms. Pabrėžiama ypatinga Lietuvos pramonės stiprybė – geras kainos ir kokybės santykis.
Pasaulio ekonomikos ir prekybos apimtys lėtės
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, gegužę prekių iš Lietuvos eksportuota už 3,46 mlrd. eurų, lietuviškų prekių pirkėjams užsienyje išvežta už 2,11 mlrd. eurų. Anot departamento, lyginant 2022 m. sausio–gegužės mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., eksportas padidėjo 29,5 proc.
Vis dėlto, palyginti su šių metų balandžiu, gegužę visas eksportas krito 0,3 proc., lietuviškos kilmės prekių – 5,9 proc.
Kaip Eltai teigė bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, tikėtina, kad pasaulis netrukus išgyvens ekonomikos augimo lėtėjimą. Tai eksportuotojams, pramonei kels daug iššūkių, svarsto ji.
„Stebint duomenis ir lūkesčius, panašu, kad ekonomika stoja. Tokia aukšta žaliavų kaina pati užsmaugia ekonomikos augimą, sukelia daug problemų gamintojams. Tam tikros įmonės buvo priverstos stabdyti savo veiklą, fabrikus. Tokioje aplinkoje labai nelengva išlaviruoti“, – paaiškino I.Genytė-Pikčienė.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad teoriškai, kartu gali smukti ir Lietuvos eksporto apimtys. Jo teigimu, prastėjantys vartojimo rodikliai Vakarų valstybėse yra vienas ženklų, kad pasaulinę ekonomiką gali ištikti krizė.
„Yra vis daugiau požymių, kad situacija pasaulio ekonomikoje blogėja. Pavyzdžiui, JAV ir Vokietijos vartotojų lūkesčiai nukrito į žemiausią lygį per visą istoriją, euro zonoje jau matome vartojimo kritimą. Vartojimas krenta ir JAV“, – Eltai teigė A.Izgorodinas.
Kad ekonomikos sulėtėjimas Europoje neišvengiamas sutiko ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Nepaisant to, jis pasakoja, kad su kritinėmis tiekimo, lėšų trūkumo ar kitomis problemomis Lietuvos pramonė dar nesusiduria, tačiau neatmeta tikimybės, kad šalies gamybos apimtys lėtės.
Prastesnius rezultatus ateinančiais šių metų ketvirčiais, V.Janulevičiaus nuomone, gali lemti karas Ukrainoje, taip pat besitęsiantys prekybiniai ir diplomatiniai nesutarimai su Kinija, žaliavų stygius.
„Pirmas ketvirtis buvo rekordinis, antras ketvirtis jau rodo lėtėjimo ženklus. Na ir negali mūsų visų neveikti karas Ukrainoje. Šiandien veiklai įtaką daro ir karas, ir Kinija, ir žaliavų trūkumas, ir kita. Tad antrą ir trečią ketvirčiais, matyt, sulėtėjimas bus“, – Eltai teigė V.Janulevičius.
„Kol kas kritinių dalykų nematome, bet ruošiamės blogesniam scenarijui“, – pridūrė LPK vadovas.
Trūksta apyvartinių lėšų žaliavoms ir komponentams įsigyti
Anot V.Janulevičiaus, dėl kelių vienu metu pramonę užklupusių krizių pailgėjo tiekimo grandinės, o logistikos kainos išlieka keliskart aukštesnės nei, pavyzdžiui, prieš pusantrų metų.
Todėl vis daugiau įmonių turi atidėti mokėjimus tiekėjams už gamybai būtinus komponentus ir žaliavas. LPK prezidentas pabrėžia, kad įmonėms ypač stinga apyvartinių lėšų.
„Apyvartinių lėšų trūksta ir tą rodo tai, kiek dabar atidėta mokėjimų yra tarp įmonių. Deja, tas skaičius toliau auga – ir auga ne dėl to, kad įmonės tampa nemokiomis, o dėl to, kad labai ilgos tiekimo grandinės. Dėl to įmonėms tiesiog reikia daugiau apyvartinių lėšų“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Anot jo, verslas ir Vyriausybė tariasi dėl valstybės paramos – visų pirma galimybių pasiskolinti, kad gamybos įmonės turėtų pakankamai apyvartinių lėšų išaugusiems kaštams padengti.
„Kalbamės su Vyriausybe, kad būtų galimybių turėti apyvartinių lėšų. Niekas kol kas neprašo subsidijų, bet prašome tik apyvartinių lėšų, kad būtų išspręsti nesklandumai dėl išretėjusių tiekimo grandinių“, – pažymėjo LPK vadovas.
Pramonė stipriai nenukentės dėl gero kainos ir kokybės santykio
Nors ekonominės prognozės Vakarų šalims – niūrios, A.Izgorodinas įsitikinęs, kad jei Europą ištiktų recesija, Lietuvos pramonei, tikėtina, ji būtų naudinga. Ekonomistas mato „labai daug“ praktinių galimybių šalies gamintojams gauti naujų užsakymų.
Ekspertas svarstė, kad augant kainoms, Europos Sąjungos ir JAV vartotojai pradeda taupyti ir vengti brangesnių pirkinių, todėl ne pirmo būtinumo prekių gamintojai rizikuoja netekti užsakymų bei pradeda dairytis būdų sumažinti gamybos kaštus. Pasak A.Izgorodino, partnerystė su Baltijos šalių pramone tokioms ES įmonėms leistų sutaupyti ir galutinį produktą siūlyti mažesnėmis kainomis.
„Tokiu atveju Vakarų Europos gamintojai pradeda ieškoti variantų, kaip tam tikrus prekių komponentus būtų galima pasigaminti pigiau – ir natūralu, kad žvilgsnis krypsta į Baltijos šalių pramonę, kur valandiniai darbo jėgos kaštai vis dar stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių“, – paaiškino ekonomistas.
Kartu jis pažymėjo, kad kylant vartojimo krizės rizikai, Lietuvos, Latvijos ar Estijos pramonė gali sulaukti Vakarų Europos įmonių pasiūlymų tiekti joms reikiamus komponentus pagal gamybos sutartis.
„Manau, kad tai jau vyksta ir tai yra vienas iš veiksnių, kuris palaiko spartų Lietuvos eksporto augimą nepaisant prastėjančių euro zonos ir kitų ES valstybių makroekonominių rodiklių“, – sakė jis.
„Iš dalies recesija Europoje Lietuvos eksportui būtų netgi naudinga, kadangi po pasaulio finansų krizės Lietuvos eksportuotojai pasididino produktyvumą ir neprarado konkurencingumo nepaisant išaugusių atlyginimų“, – savo įžvalgas apibendrino ekonomistas.
Tuo metu V.Janulevičius sutiko, kad krizė ar recesija Lietuvos gamintojams būtų geras laikas sulaukti naujų užsakymų.
LPK vadovas pastebėjo, kad toliau auga Lietuvos eksportas į Vakarų Europos šalis, kurios ieško kuo kokybiškesnių prekių kuo geresnėmis kainomis. Gerą kokybę ir pigiau Lietuva gali pasiūlyti, įsitikinęs jis.
Vis tik V. Janulevičius priminė – siekiant išnaudoti šį konkurencinį pranašumą, Lietuvos įmonėms reikės užsitikrinti pakankamai lėšų žaliavų atsargoms sukaupti, kad netolimoje ateityje gamyba nestotų.
„Ar bus recesija, ar bus krizė, čia yra galimybė Lietuvai. Bet reikia būti pasiruošus – reikia apyvartinių lėšų, kad būtų galima iš anksto nupirkti žaliavas. Dabar reikia turėti pakankamai didelius rezervus, apyvartinių lėšų, kad sandėliuose įmonės turėtų gamybai būtinų žaliavų ir komponentų, pagamintų ir patiektų prekes bei laukti atsiskaitymo“, – paaiškino LPK prezidentas.
„Aš manau, kad kaip pagrindinė eksporto rinka ES vis tiek išliks, ir mes galėsime džiaugtis tais rezultatais, jei turėsime pakankamai lėšų, atsargų ir žaliavų. Tam ruošiamės, tikimės, kad su galimu ateinančiu sunkmečiu Lietuva išeis padidinusi savo eksporto dalį“, – vylėsi jis.
