Kainos neišvengiamai augs
„Jei manęs būtumėte paklausę prieš metus ar dvejus, atsakymas būtų toks pat šabloninis ir klišinis: prasideda nauji mokslo metai, žmonės grįžta į darbus ir suaktyvėja paklausa“, – kalbėjo CITUS investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. Tačiau jis pabrėžė, kad esant išskirtinei situacijai nuomos kainų prognozės didmiesčiuose gali būti sudėtingesnės.
Šiai dienai nuomos kainos bazė, pašnekovo žiniomis, per šiuos metus yra išaugusi kone 30 proc. Kalbintas ekspertas aiškino, kad reikia suvokti, jog į Vilnių jau atvyko apie 20 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, kurių dalis turi galimybę nuomotis būstą ir prestižinių būstų rinkoje.
Taip pat į rinką įsiliejo ir piliečiai iš Baltarusijos, Rusijos, kurie, matyt, suvokė, kad gimtinėje taip gerai jau nebus. Tačiau būtent ši žmonių grupė čia ruošiasi pasilikti ilgiau nei patys ukrainiečiai, pastebėjimais dalijosi jis.
„Antra medalio pusė yra ta, kad rudenį jau bus pasibaigęs nuotolinių studijų ir mokslų vajus, tai jaunimui reikės fiziškai būti Vilniuje. Tai galima būtų sakyti, kad jau yra pasiektas kainų pikas ir kainos turėtų leistis žemyn, bet kadangi atsiras papildoma paklausa, tai nuomos kaina, kad nekris žemyn – tai praktiškai akivaizdu“, – komentavo Š.Tarutis.
„Tikėtina, kad dar ir kils į viršų, bet nebeprognozuočiau, kad kiltų dar trisdešimčia procentų. Nuomos kainos augimas rudenį pakils ir nebebeus ženklus, galėtų siekti 5 arba iki 10 procentinių punktų“, – sakė Š.Tarutis.
Teismo ekspertas NT vertinimo srityje ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorius Saulius Raslanas taip pat įsitikinęs, kad rudenį būsto nuomos kainos didžiuosiuose miestuose ir toliau augs. Tačiau sunku pasakyti, kiek.
Portalui lrytas.lt prof. S.Raslanas taip pat antrino, kad sezoniškumas, atvykstantys studentai ir į Lietuvą atsikeliantys ukrainiečiai bei baltarusiai prisideda prie būsto nuomos kainų augimo. Juolab, kad brangstant naujos butams ir didėjanti paklausa, neinanti koja kojon su pasiūla, taip pat bus lemiamas faktorius.
Pašnekovas teigė pritariantis, kad dabar ypač sunku tiek tautiečiams, tiek užsieniečiams ar studentams susirasti būstą.
„Net iš pažįstamų teko girdėti, kad studentai iš Klaipėdos Vilniuje norėjo išsinuomoti butą, tai praėjusių metų liepos mėnesį vos vos atrado, tai šiemet, manau, pavyks nebent tik permokėjus“, – komentavo jis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas anksčiau teigė, kad aukštos nuomos kainos verčia pirkti. „Tiems, kurie dvejojo, ar pirkti, ar nuomotis būstą, ir kurie turi pakankamai santaupų skolintis būstui įsigyti, nuomos kainų šuolis turėjo paskatinti priimti sprendimą“, – sakė jis.
Tuo metu nekilnojamojo skelbimų portalo „Aruodas.lt“ duomenimis, birželio mėnesį naujų nuomojamų butų kainos Vilniuje padidėjo trečdaliu, o Kaune – penktadaliu didesnės negu prieš metus.
Butų padaugės, bet tai tik lašas jūroje
„Pirmiausia mes visada žiūrime, iš kiek butų Vilniuje galima išsirinkti būstą, kiek butų yra pasiūloje. Įprastai skaičius siekdavo apie 2 tūkst. butų skirtingose lokacijose, skirtingų dydžių ir kainos. Kai tik prasidėjo karas ir imigracijos bangos, tai skaičių turėjome šiek tiek mažesnį nei 500.
Faktiškai keturis kartus sumažėjo pasiūla ir atsirado priežastis kainų augimui. Šiai dienai skaičių matome išaugusį praktiškai dvigubai – apie tūkstantį. Bet tai vėlgi dvigubai mažiau nei tradicinis skaičius“, – portalui lrytas.lt aiškino Š.Tarutis.
Tai, kad nuomos rinkoje padaugėjo objektų skaičius, pašnekovas aiškino sezoniškumo ir statybų cikliškumo įtaka. „Ne paslaptis, kad paskutinius kelerius metus pirminė ir antrinė būsto rinka buvo labai karšta ir nemaža dalis buvo perkama investicijai. Atėjome į tokį laikotarpį, kai pavasarį atsirado naujų projektų dėl užbaigtų statybų“, – teigė jis.
Per kelis mėnesius žmonės butus spėjo įrengti ir juos paruošti pirmiesiems nuomininkams. Visgi tokie variantai siūlomi panašiomis arba didesnėmis nei rinkos kainomis. Aukštesnė kaina tiesiogiai priklauso ir nuo to, kad tai jau bus moderniai įrengtas, aukštesnės energetinės klasės būstas.
Tačiau, pašnekovo manymu, net ir toks rinkos papildymas daug nepakeičia: Vilnius yra nuolat augantis miestas demografiškai, o ir NT vystytojai nesukuria tiek naujų projektų. Jis skaičiavo, kad per metus iš viso pastatoma apie 5 tūkstančių būstų Vilniuje ir tik apie 30 proc. yra skirti investicijai nuomos rinkoje. Net jei ir šie metai būtų sėkmingi, norimų skaičių nepasiektume.
Juo labiau, kad didžioji dalis nuomininkų – jauni žmonės, kurių kokybinis gyvenimo kriterijus aukštesnis: nori būsto su liftu, indaplove ar kitais patogumais.
Toks vieno kambario „padoresnis“ butas, o ne nutręšęs ir remontą matęs prieš keliasdešimt metų, šiuo metu vidutiniškai gali kainuoti apie 500 eurų, o Vilniaus senamiestyje ir iki 700 eurų, pastebėjo pašnekovas.
Dviejų kambarių buto nuomos kaina mėnesiui gali siekti 700–1200 eurų, tačiau daug priklauso nuo išplanavimo: ar tai 31 ar 55 kvadratinių metrų butas.
Su didžiaisiais 3 ir 4 kambarių butais situacija kiek sudėtingesnė, aiškino jis. Kadangi jų rinkoje yra mažiau ir jų kaina yra gan aukšta, tai nėra itin dažnas lietuvaičių pasirinkimas. Visgi iš Ukrainos atvykstančios šeimos šiuos variantus priverstos rinktis dėl didelių šeimų. Toks variantas gali atsieti net 1500–2000 eurų.
Visgi reikia suvokti, kad uoliau paieškojus ir išlaukus tinkamo momento gali pasisekti rasti ir pigesnį būstą. „Visada galima rasti pigesnių variantų, kainą, bet reikia įsivertinti kaštus, nes mokėdami 600 eurų už nuomą nepagalvojame, kad šildymo sezonu mokėsi bent kelis šimtus, kai naujos statybos projekte už nuomą mėnesiui mokėsime 900 eurų, o už komunalinius – 50 eurų“, – dėstė CITUS atstovas.
Į užsienio praktiką žiūri atsargiai
Prof. S.Raslanas teigė, kad sunku pasakyti, kada bus pasiektas būsto nuomos kainų pikas, tačiau jau aiškinama, kad per metus nuomos kainos pakilo bene 20–30 proc. Tačiau pastaruoju metu tarp politikų girdimas siūlymas įvesti nuomos kainų „lubas“, galėtų būti perteklinis dalykas.
Teismo ekspertas priminė, kad pasaulio šalyse tokia praktika yra taikoma, tačiau ne visur pasiteisina. Pavyzdžiui, 2013–2019 m. Berlyne nuomos kainoms padidėjus trečdaliu, 2020 m. buvo priimtas įstatymas, kuriuo nuomos mokesčiai įšaldyti penkeriems metams.
Nors taip bandyta sureguliuoti nuomos rinką, šalies aukščiausiasis teismas tokį sprendimą atmetė. Pasak kalbinto eksperto, tokie sprendimai iššaukia negeras reakcijas ekonomikoje, NT plėtotojų neskatina statyti naujų butų ir dar pažeidžia rinkos aktyvumą.
Kitas pavyzdys – Vokietijos, kurioje buvo sudaryti vadinamieji „mokesčių veidrodžiai“. Tai reiškia, kad tam tikrai vietovei nustatomas tam tikras nuomos mokestis ir jei nuomotojai prašo 50 proc. didesnės nuomos nei yra rinkos kaina, tai laikoma lupikavimu, o nuomotojai gali susilaukti baudžiamosios bylos ar didelių baudų.
Jei viršijama 20 proc. būsto nuomos kainos, tokiu atveju, nuomininkas gali susigrąžinti permokėtus pinigus, pasakojo pašnekovas.
