„Renginio svečiai nebūtinai turi ypatingai stipriai pajausti, kad organizatoriai padarė papildomą žingsnį ir įdėjo papildomo darbo, galvodami, kaip minimizuoti taršą, sukeliamą būtent to renginio“ – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ kalbėjo G. Ašmantaitė.
Organizatorė pabrėžia – tvarūs renginiai nepakeičia savo misijos ir yra tokios pat šventės. Kitaip tariant, ekologiški gimtadieniai išlieka gimtadieniais, o tvarios vestuvės – vestuvėmis. Nors žalumas tampa itin svarbia renginio dalimi, šventės dėmesio centre išlieka žmonės.
„Tarkime, vestuvių metu, pirmiausiai išgirstame jaunųjų poreikius, norus ir svajones. Kaip jie nori susituokti? Ir tada bandom sudėti konceptą, kaip tos vestuvės galėtų atrodyti ir kaip mes galėtume minimalizuoti sukeliamą taršą. <...> Pavyzdžiui, kalbant apie maistą, kai renkamės tam tikrus maisto produktus, mes skatiname pasirinkti daugiau vegetariškų produktų arba bent jau pamaišyti, atsižvelgti į esamą sezoną.
Lygiai taip pat su gėlėmis – galbūt jas galima pirkti iš Lietuvos ūkių ir galbūt netgi rinktis smulkesnius verslininkus. Daug yra tokių smulkių detalių, kurios padeda visą renginio taršą minimalizuoti. Iš mažų detalių susideda visa visuma, ar ne?“ – pasakojo renginių organizatorė.
Renginių organizatoriai ieško ne tik alternatyvų dekoracijoms, gėlėms ar maistui, bet ir drabužiams.
„Kalbant apie drabužius, jeigu jau labai norisi naujų drabužių (ir būna taip, ir viskas su tuo yra gerai), reiktų tiesiog pagalvoti – galbūt nesisiųsti iš kažkur, kur tau suknelę skraidins lėktuvas. Galbūt galime susirasti kūrėją čia, Lietuvoje, kuris siuva su sertifikuotomis, ekologiškomis medžiagomis. Tai tikrai tų sprendimų yra“ – sako pašnekovė.
G. Ašmantaitė pastebi, kad kai kurie ekologiški sprendimai tampa netgi madomis – pavyzdžiui, sužadėtuvių ar vestuvių suknelės iš antrų rankų. „Kiek tavo suknelė išgyveno vestuvių? Kuo daugiau vestuvių ta suknelė išgyveno, tuo ji labiau patyrusi, tuo daugiau nešasi visokio gėrio. Ji tampa talismanu“.
Jeigu renginio svečiai gali nė nepajusti, kad dalyvauja tvarioje šventėje, ar skirtumus jaučia šventės organizatoriai? Galbūt tokių švenčių rengimas pareikalauja daug daugiau jėgų ir laiko?
„Kadangi nuo pat pradžių dirbome su tvariais renginiais ir tvariomis vestuvėmis, mūsų kuriama darbo sistema jau buvo su mintimi, kas mes tai ir įgyvendinsime. Visi procesai, kuriuos esam sukūrę, jie tiesiog jau turi tvarumą mintyje – automatiškai mums nėra kitokio būdo, kitokio kelio. Todėl mes nejaučiame didelio skirtumo“ – patirtimis dalijosi renginių organizatorė.
Panaši situacija ir su tvarių švenčių kaštais – ekologiška šventė nebūtinai pareikalaus plačiau atverti pinigines. Kaina priklauso nuo šventės organizatorių ir svečių poreikių.
Ir nors švęsti ir nepalikti po renginio krūvos šiukšlių nėra sudėtinga misija, susidomėjimo ekologiškomis šventėmis galėtų būti ir daugiau – G. Ašmantaitė viliasi, kad tvarūs renginiai ilgainiui taps įprasta kasdienybės norma.
„Pirmiausiai, reikėtų privačiam sektoriui mąstyti ne apie privačią naudą, bet apie visuomenės naudą. Ir čia kalbame ir apie sąmoningumą, ir apie edukaciją. <...> O kitas dalykas, tai kuo daugiau apie tai kalbėti. Kalbėti, kad tai normalu, kad nėra kažko išskirtinio ir kažkokie baubai nesislepia už tvarių renginių. Tai norma ir mes prie jos turime taikytis, kad mūsų vaikai gyventų tokiam gražiam pasaulyje, kokiame gyvename mes“ – viliasi G. Ašmantaitė.
