Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas sako, kad kainos būsimą šildymo sezoną išliks bent jau panašios kaip praėjusį.
„Priežasčių kainai mažėti šiandien nematome. Tačiau ar jos išliks tame pačiame lygyje, ar kažkiek didės, pamatysime vėliau, galbūt pasibaigus vasarai, rudens mėnesiais. Tai vėlgi priklausys nuo geopolitinės situacijos su dujų rinka, taip pat biokuro pasiūlos“, – BNS teigė ekspertas.
Daugiausia dujų šilumos energijai gaminti naudojantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kitam sezonui jau užsitikrino visą būtiną dujų kiekį, tačiau jų kainą lems rinka kuro pirkimo metu. Be to, Vilniuje, kur šilumos kaina yra viena didžiausių Lietuvoje, svarstoma deginti seniai nebenaudojamą mazutą ar krosnių kurą.
Tuo metu biokurą deginantiems šilumos tiekėjams kol kas keblu iš anksto įsigyti jo atsargų – tai lemia dėl nutrūkusio importo iš Baltarusijos sumažėjusi šio kuro pasiūla.
Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis sako, kad biokuras šiemet yra maždaug 30 proc. bangesnis nei pernai, o tai reiškia, kad tiek pat gali brangti ir šildymas.
Šilumos tiekėjai: kitą sezoną šildymas brangs
Didžiųjų šalies miestų šilumos tiekėjų atstovai mano, kad centralizuotas šildymas gyventojams kitą sezoną brangs.
„Žiūrint iš šios dienos perspektyvos į tai, kas darosi pasaulyje ir yra susiję su Rusijos agresija prieš Ukrainą, panašu, kad šildymo kainos gali būti didesnės nei buvo praėjusiais metais“, – BNS sakė Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas.
Pasak „Klaipėdos energijos“ generalinio direktoriaus Antano Katino, biokuro kainos didės, tačiau kiek, priklausys nuo oro temperatūros.
„Jeigu bus šalta ir bus didelis kuro poreikis, tai kuro kainos bus aukštos. Jeigu bus šilta žiema ir kuro poreikis bus mažesnis, kainos bus mažesnės. Bet faktas tas, kad pagrindinio kuro (biokuro – BNS) kainos kils“, – BNS teigė A.Katinas.
Anot jo, kuras sudaro iki 70 proc. šildymo kainos.
Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis teigė, kad būsimas šildymo kainų „lakmuso popierėlis“ jam yra „Šiaulių energija“ – šiemet įmonei kuras kainavo apie 35 eurus už megavatvalandę – maždaug 30 proc. daugiau nei praėjusį sezoną.
„Ši įmonė yra pasirinkusi strategiją ir formuoja savo visą biokuro vartojimą ilgalaikiais sandoriais. Praėjusį antradienį (liepos 5 dieną – BNS) įmonė pabaigė formuoti visą savo portfelį. Jis yra maždaug 35 eurų už megavatvalandę kainos lygyje. Anksčiau visą laiką sakydavau, kad „Šiaulių energija“ yra tas atramos taškas, kuris maždaug pasako kitų metų lygį“, – BNS teigė V.Jonutis.
Pasak VERT nario M.Taparausko, norėdami vartotojams parduoti šilumą kuo palankesnėmis kainomis, šilumos tiekėjai turėtų atidžiai sekti energijos išteklių biržas, taip pat diversifikuoti kuro portfelį, sudarydami skirtingos trukmės kontraktus.
„Kaip viena galimų alternatyvų yra atidžiai sekti energijos išteklių biržas, kada kainos krenta ar auga, ir kuomet krenta, galbūt išnaudoti situaciją bei sudaryti kontraktus“, – BNS teigė M.Taparauskas.
„Tuo pačiu labai svarbi aplinkybė yra ir vadinamasis portfelio diversifikavimas – dalį kuro, kurio reikės šildymo sezonui, galbūt užsitikrinti iš anksto ilgalaikiais kontraktais, dalį galbūt palikti vadinamiesiems spot'o kontraktams būtent jau žiemos mėnesiams, kai bus matoma, kokia yra reali kaina“, – pridūrė VERT atstovas.
„Jeigu sudarysime tik ilgalaikius kontraktus, o paskui šildymo sezono metu kainos dėl vienokių ar kitokių priežasčių nukris, šilumos tiekėjas automatiškai praloš ir jo vartotojai negaus šilumos mažiausiomis įmanomomis kainomis“, – kalbėjo M.Taparauskas.
Šilumos tiekėjai dujų už fiksuotą kainą negavo
Didžioji dalis šilumos Vilniaus gyventojams kitą šildymo sezoną bus gaminama deginant brangias gamtines dujas – „Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą turėtų pradėti kitų metų pirmąjį, o komercinę veiklą – antrąjį ketvirtį.
Pasak VŠT vadovo G.Bakano, įmonė jau pasirašė kontraktą su „Ignitis grupe“, pagal kurį kitam šildymo sezonui – šešiems mėnesiams – užtikrino 100 proc. būtino dujų kiekio.
„Anksčiau mes netgi neturėdavome tokių kontraktų, dažniausiai užsitikrindavome mažesnį kiekį – apie 70 procentų. Tačiau esant tokiai nestabiliai situacijai apsidrausdami nusprendėme paimti 100 proc. ir nerizikuoti“, – BNS sakė G.Bakanas.
Vis dėlto, pasak VŠT vadovo, konkreti dujų kaina būsimąjį šildymo sezoną priklausys nuo to, koks tuo metu bus TTF indeksas (Nyderlandų dujų indeksas). G.Bakano teigimu, įsigyti dujų norėta už fiksuotą kainą, tačiau tokio pasiūlymo nepateikė nė vienas rinkos dalyvis.
„Kai mes skelbėme konkursą, įtraukėme keletą sąlygų, prašėme rinkos dalyvių, kad jie pateiktų ir fiksuotą kainą. Tačiau esant tokiai nestabiliai situacijai nė vienas rinkos dalyvis nepateikė fiksuotos kainos“, – sakė G.Bakanas.
Tuo metu šilumos gamyboje iki 15 proc. dujų naudojanti „Klaipėdos energija“ jų būsimam sezonui vis dar neturi. Įmonei dujų taip pat nepavyko įsigyti fiksuota kaina.
„Mėginome daryti pirkimą, apsirūpinti, turėti kontraktą dėl pusės mums reikalingo dujų kiekio – negavome nė vieno pasiūlymo“, – BNS tikino įmonės vadovas A.Katinas.
„Buvome nuotoliniu būdu susitikę per Šilumos tiekėjų asociaciją kartu su kitomis įmonėmis, su valstybės valdomo „Igničio“ atstovais ir paprašėme dalyvauti, tai pasiūlymo negavome“, – pridūrė jis.
Tuo metu „Ignitis grupės“ atstovė Laura Beganskienė tikino, kad bendrovė klientams siūlo įsigyti dujų fiksuota kaina, tačiau tokiu atveju klientai turi įsipareigoti įsigyti tam tikrą jų kiekį.
„Gali nutikti taip, kad klientas nenori niekuo įsipareigoti, tačiau nori gauti fiksuotą kainą. Tokių pasiūlymo sąlygų suteikti negalime, nes vertiname rizikas dėl įsigyjamų dujų kiekių“, – BNS teigė L.Beganskienė.
Pasak jos, pirkti dujas su biržos indeksais susieta kaina yra ilgametė šilumos gamintojų praktika, kurią lemia ir šilumos sektoriaus reguliavimas.
Be to, „Ignitis grupės“ atstovės teigimu, skelbdama konkursą dujų tiekėjams, VŠT leido teikti dviejų tipų – fiksuotos arba indeksuotos kainos – pasiūlymus, tuo metu „Klaipėdos energija“ konkurse siekė įsigyti dujų už mažesnę nei rinkos kainą.
Alternatyva – mazutas ir krosnių kuras
VERT narys M.Taparauskas sako, jog gaminant šilumą alternatyva dujoms galėtų būti mazutas arba dyzelinis krosnių kuras.
„Nors tai yra taršesnė alternatyva, tačiau įvertinus kaštų ir naudos analizę, tikrai tam tikrais momentais deginti dujas neapsimoka ir mazutas tampa ekonomiškai patrauklesne alternatyva“, – BNS teigė M.Taparauskas.
„Jeigu mes turime labai aukštas gamtinių dujų kainas, tikrai labai patrauklia alternatyva tampa iš kažkur atsivežti mazuto – jį atsiplukdyti ar atsigabenti traukiniais, kad tik esant tokioms kainoms nebūtų deginamos gamtinės dujos“, – teigė jis.
G.Bakanas pranešė, jog VŠT žiemą taip pat ruošiasi deginti krosnių kurą arba mazutą – įmonėje atkuriama tam būtina infrastruktūra. Pasak jo, taip nuspręsta įvertinus riziką, jog „Ignitis grupė“ gali neužtikrinti dujų tiekimo.
„Dalis įrangos išmontuota, nes bendrovė galvojo, kad tikrai niekada nebereikės deginti mazuto. Dabar šiek tiek atkūrinėjame infrastruktūrą, kad būtume pasiruošę ir nepaliktume savo klientų su vienu galimu tiekėju“, – teigė G.Bakanas.
Vis dėlto, pasak šilumos tiekėjų atstovų, mazuto bei krosnių kuro naudojimą riboja teisės aktai bei aplinkosaugos reikalavimai.
„Iškastinio kuro, ypač naftos produktų deginimas apribotas aplinkosauginiais reikalavimais. Duotas aplinkosaugininkų leidimas per metus sudeginti tik tam tikrą kiekį mazuto ir iš tų ribų negali išlipti. Idealiausia būtų turėti atitinkamas pagrindinio kuro – biokuro – ir gamtinių dujų atsargas“, – teigė „Klaipėdos energijos“ vadovas A.Katinas.
Sostinės vicemeras Valdas Benkunskas sutinka, kad mazutas nėra gera alternatyva, tačiau šiuo metu bandoma rinktis mažiausią blogybę.
„Arba mes galime pasakyti, kad vilniečiai mokės tris kartus didesnes sąskaitas už šildymą, jeigu naudotume brangias dujas, arba tada nežinau, kokiu būdu reikėtų šildyti būstus. Pasirinkimas yra mažas ir renkamės iš mažiausių blogybių. Matant, kas dedasi visoje Europoje, kai tokios valstybės kaip Prancūzija ar Vokietija vėl užkuria savo dar taršesnes anglies elektrines, tai vyksta dėl aiškių priežasčių“, – LRT radijui sakė V.Benkunskas.
„Gera naujiena, kad tai yra alternatyva, kuri būtų naudojama tik vieną šildymo sezoną“, – pridūrė Vilniaus vicemeras.
Trūksta biokuro
Šilumos tiekėjai taip pat teigia patiriantys sunkumų norėdami iš anksto įsigyti biokuro atsargų.
„Ilgalaikiams kontraktams, kad per „Baltpool“ biržą būtų galima pirkti biokuro iki pusės metų, nėra pasiūlos, niekas nesiūlo. Niekas nedalyvauja ilgalaikių kontraktų konkurse“, – sako „Klaipėdos energijos“ vadovas A.Katinas.
Pasak „Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovo V.Jonučio, klaipėdiečių situacija būdinga daugeliui Lietuvos šilumos tiekėjų. Jo teigimu, „Šiaulių energija“ kol kas yra vienintelė, būsimam šildymo sezonui turinti visą biokuro atsargų portfelį.
„Baltpool“ atstovas sako, kad taip yra dėl skirtingos šilumos tiekėjų strategijos bei jų siūlomos per mažos kainos.
„Jeigu, pavyzdžiui, pirkėjas siūlo nepakankamą kainą, tai jam tiesiog niekas neparduoda to biokuro ir sakyti, kad nėra biokuro... Jo nėra už tą kainą. Už didesnę kainą jo turbūt atsirastų“, – sako V.Jonutis.
Anot jo, anksčiau tarp biokuro pardavėjų vykdavo atkaklesnė konkurencinė kova, tačiau situaciją pakeitė sumažėjusi biokuro pasiūla bei nutrūkęs jo importas iš Baltarusijos.
„Anksčiau, kai kuro perteklius valstybėje buvo didelis, nes mes didelį jo kiekį importuodavome iš Baltarusijos, tarp pardavėjų vykdavo nuožmesnė dvikova. Dabar situacija yra gerokai pasikeitusi, nes dabar kuro turbūt kiekis labai panašus į tą, kurio reikia valstybei“, – teigė V.Jonutis.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Baturo sako, jog biokuro rinka Lietuvoje sutrikusi, o būsimąjį šildymo sezoną situacija taps dar sudėtingesnė. Kaip vieną pagrindinių priežasčių ji taip pat įvardijo ilgus metus besitęsusią priklausomybę nuo žaliavos iš Baltarusijos bei Rusijos.
„Pastaruosius ketverius metus pakankamai ilgą laiką labai didele dalimi importavome – sakyčiau, tas biokuro importas iš Baltarusijos būdavo iki 40 proc.“, – BNS teigė V.Baturo.
„Kai mes importavome, nemažai Lietuvos įmonių bankrutavo ir valstybiniai miškai nebegamino tiek biokuro, nes nebuvo jo poreikio. Būdavo pigiau importuojamas geresnės kokybės biokuras, kurį realiai reikėtų naudoti baldų pramonei“, – kalbėjo „Litbioma“ direktorė.
V.Baturo teigimu, kai kurie šilumos tiekėjai buvo įpratę prie pigesnio ir geresnės kokybės baltarusiško biokuro, o šiandieninė situacija neatitinka jų lūkesčių.
„Ir daugiau yra tų įmonių, kurios turi senesnių metų lūkesčius, kai importavo labai pigiai, žemiau rinkos kainos, ir nuo to lūkesčio žiūrėdamos jos dabar mato, kad situacija yra visiškai ne tokia, kokios norėtųsi“, – teigė V.Baturo.
Dar vienas „Baltpool“ Prekybos skyriaus vadovo V.Jonučio įvardytas biokuro pasiūlą ribojantis veiksnys – pandemijos metu padidėjusi konkurencija tarp biokuro tiekėjų ir baldų gamintojų, vykstanti pastarųjų naudai.
„Kovido metu labai didelė žmonių dalis laisvas lėšas investavo į būsto gerinimą, nekilnojamą turtą. Visam tam dalykui aptarnauti reikia statybinės medienos ir baldų. Visi šie dalykai sukėlė beprecedentę medienos paklausą. Biokuro tiekėjai dabar konkuruoja su pramonės įmonėmis dėl žaliavos. O pramonės įmonės už žaliavą gali mokėti ženkliai daugiau, nes jos konkuruoja visai kitame maržų lygyje“, – sakė V.Jonutis.
Pašnekovų teigimu, biokuro pasiūlos trūkumą galėtų iš dalies išspręsti didesnis prastesnės žaliavos naudojimas.
„Anksčiau suvartodavome labai daug geros kokybės skiedros, tačiau Energetikos ministerija įstatymais pradėjo spausti biokuro vartotojus, katilines, kad jos vartotų kuo daugiau prastesnio kuro. Manau, kad tai yra vienintelis kelias šiuos metus baigti su kažkokiu pertekliumi rinkoje. Priešingu atveju, tokios kokybės kuro, kokį mes vartojome prieš metus, dvejus ar trejus, apskritai neturime – valstybėje tiek jo nėra“, – teigė V.Jonutis.
„Nėra biokuro esmė deginti gerą žaliavą. Biokuras yra prasčiausia žaliava – toks turėtų būti jo principas“, – sako V.Baturo.
Asociacijos „Litbioma“ direktorės teigimu, biokuro trūkumo problema galėtų būti sprendžiama valstybiniams miškams ruošiant daugiau kuro, o biokuro bei šilumos tiekėjams artėjant žiemai daugiau dėmesio skiriant jo sandėliavimui.
„Reikia prisiimti daugiau atsakomybės tiek biokuro tiekėjams, tiek šilumos tiekėjams – sandėliuojant tą kurą, jį palaikant, kad jis taptų sausesnis, valstybiniams miškams pradėti aktyviau gaminti su mūsų įsipareigojimu, kad mes pirksime, o šilumos tiekėjai naudos“, – teigia V.Baturo.
„Baltpool“ duomenimis, praėjęs šildymo sezonas buvo vienas brangiausių per dešimtmetį – vidutinė centralizuotos šilumos kaina didėjo daugiau nei 70 proc.
VERT skelbia, kad vidutinė šilumos kaina Lietuvoje 2021 metų spalį – 2022 metų balandį svyravo nuo 5,16 iki 8,27 cento už kilovatvalandę (be pridėtinės vertės mokesčio).
