Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Europos Sąjungai pritaikius sankcijas, be pigesnių žaliavų ir medžiagų iš Rytų likęs Lietuvos verslas randa naujų rinkų, teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika.
„Tai yra Vakarų Europa, Skandinavija, Turkija, yra labiau egzotinių šalių, tokių, kaip Malaizija ar Vietnamas, Pietų Korėja“, – BNS sakė V. Šileika.
Pasak jo, uoste pastaruoju metu pastebima auganti metalų ir trąšų krova.
„Uoste atsiranda krovinių, kurių anksčiau nebūdavo arba jie būdavo gabenami geležinkeliais. Tiekimo grandinės yra peržiūrimos ir šiandien matome, kad metalų ar trąšų, naudojamų Lietuvos žemės ūkyje, srautas per uostą yra išaugęs. Tendencijos nėra labai žymios, bet tam tikri pokyčiai pastebimi. Turime tam tikrą naudą dėl to, kad kroviniai dabar gabenami laivais ir per Klaipėdos uostą“, – kalbėjo V. Šileika.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas sako, kad šalies bendrovės kol kas naudoja metalų atsargas, kurias iš tiekėjų Rytuose įsigijo prieš įsigaliojant sankcijoms, tačiau žaliavos vis dažniau importuojamos ir per Klaipėdą.
„Atsiranda nauji tiekėjai, kontaktai, sutartys, nemažai krovinių jau atplukdoma per Klaipėdos uostą. Tikrai žinau, kad yra tiekėjų Turkijoje, nemažai kokybiško plieno atsivežama iš Skandinavijos“, – BNS trečiadienį sakė D. Gedvilas.
Anot jo, iš Skandinavijos gabenama ir statyboms reikalinga skalda – anksčiau ji būdavo vežama iš Baltarusijos Mikoševičių karjero.
„Tai tiekimo grandinei užsidarius, skalda atplukdoma iš Švedijos ir Suomijos, statybos sektoriui ji reikalinga asfalto ir stipraus betono gamybai, o kito šaltinio nelabai turime, nes mūsų žvyro bei dolomitinė skalda neatitinka stiprumo ir atsparumo šalčiui parametrų“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad trąšų importas per Klaipėdos uostą yra pigesnis būdas atsigabenti jų didelius kiekius, todėl natūralu, kad per jį vežamos apimtys auga.
„Nebeturime trumpos logistikos, galimybės atsivežti trąšų iš Baltarusijos ar Rusijos, iš kurios buvo vežama vagonais, todėl natūralu, kad suintensyvėjo jų gabenimas laivais. Faktas, kad trąšų tiekimo logistika yra stipriai pailgėjusi, dėl to uostas yra patrauklus, nes gabenant per jį yra mažesni kaštai“, – BNS sakė R. Juknevičius.
Anot jo, laivais produkcija gabenama iš įvairių šalių, o artimiausia kryptis – Lenkija.
„Geografija labai išsiplėtusi, artimiausia kryptis, iš kurios atkeliauja trąšos, paruoštos kaip galutinis produktas, yra Lenkija. Bet ir tai – Vakarų, o ne Rytų kryptis“, – teigė R. Juknevičius.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento teigimu, Klaipėdos uosto krovos statistiką nežymiai keičia ir geležinkeliu iš Ukrainos per Lenkiją vežami grūdai, kuriuos krauna viena didžiausių uosto krovos bendrovių „Bega“.
„Krovinių srautas iš Ukrainos šiek tiek prasimuša pro įvairius logistikos barjerus ir pasiekia Klaipėdos uostą. Tai nėra kažkas tokio, kas darytų didelę įtaką uosto rezultatams, tačiau bet kokiu atveju – į uosto pusę, o ne iš jos“, – BNS sakė V. Šileika.
Klaipėdos uosto krova šiemet sausį-gegužę siekė 15,4 mln. tonų – 18 proc. mažiau nei prieš metus. Generalinių krovinių (konteineriuose, medienos, geležies ir plieno, metalo konstrukcijų, šaldytų bei ro-ro) augo 17,2 proc. iki 7,5 mln. tonų, skystų (naftos produktų, trąšų, aliejų, suskystintųjų gamtinių dujų) – 6 proc. iki 3,1 mln. tonų, tačiau birių krovinių (trąšų, žemės ūkio produkcijos, statybinių medžiagų, durpių, cukraus žaliavos) – mažėjo 49,4 proc. iki 4,7 mln. tonų.
