Daugiausia visame žemyne rusiškų dujų sudeginanti Vokietija dabar, kai jos nebeteka ne tik per metalo laužu greičiausiai virsiantį „Nord Stream 2“, bet ir per pirmąjį šio dujotiekio vamzdyną, karštligiškai mėgina griebtis už šiaudo.
Vokiečiai tikisi, kad padės Kanadoje suremontuota turbina. Ją Berlynas pastatys „Nord Stream 1“ atšakoje, kad rusai nustotų kalbėti apie būtinus remonto darbus ir toliau pumpuotų dujas.
Tik ar pasiteisins tokie veiksmai? Vargu, nes Kremlius tikrai ras būdų, kaip dar paspausti vokiečius, kurie dėl dujų stygiaus jau prakalbo apie gamyklų stabdymą.
Apskritai Europai bus itin sunku, net jei artėjanti žiema ir būtų šilta. Saugyklose dujų stinga, todėl kai kur jau netgi apsispręsta šildymo temperatūrą sumažinti pora laipsnių.
Suskystintųjų dujų terminalų greitai nepastatysi net ir metęs milijardus eurų.
Todėl Senasis žemynas bent jau šiais metais greičiausiai bus linkęs atsisakyti ambicingų žaliųjų tikslų ir žengti bent porą žingsnių atgal. Jau net Europos Komisijos viceprezidentas J.Timmermansas pripažino, kad šį sezoną teks deginti daugiau anglių nei anksčiau. Kad fabrikai veiktų kaip veikę, kad butuose ar namuose nebūtų šalta ir niekam nesutriktų elektros tiekimas.
Tai akivaizdus atsitraukimas nuo žaliojo kurso politikos, todėl svarbiausias klausimas – ar jis bus ilgalaikis? Tikėtina, kad ne, nes vidutiniam laikotarpiui bus įrengti dujų terminalai, į kuriuos tiekti šį kurą pasirengę ir amerikiečiai, ir arabai.
Tolesnėje ateityje vis daugiau elektros paklausos patenkins dabar masiškai daugelyje Europos valstybių statomos vėjo ir saulės jėgainės. Tad, tegul ir paaukojęs ant klimato kaitos aukuro metus ar dvejus, žemynas ateityje taps ne tik švaresnis, bet ir kur kas labiau nepriklausomas nuo energetinių Kremliaus ginklų.
O kaipgi ateinančią žiemą pasitiks Lietuva, kuri skelbiasi pirmoji visoje ES atsisakiusi rusiškų dujų, o ir naftos iš Rytų jau nebeperkanti? Deja, kol dauguma Europos šalių žiemai ruošia roges, pas mus dailinami tik jų apkaustai.
Aplinkos ministerija ilgai tobulino medienos iš valstybinių miškų pardavimo tvarką, tad biokuro gamintojams teks ją ruošti karštligiškai, kai iki šildymo sezono pradžios bus likęs koks mėnuo ar vos pora savaičių. Ir tai nėra jokios garantijos, kad skiedrų katilinėms bus pakankamai.
Mat jau dabar tiek pramoninės medienos, tiek biokuro rinkoje tiesiog siautėja skandinavai ir vokiečiai, kuriems šių žaliavų irgi verkiant reikia. Neva patobulinusi prekybos mediena taisykles Aplinkos ministerija tikisi, kad kuo mažiau jų iškeliaus iš Lietuvos.
Bet patys perdirbėjai svarsto, kad vietoj ankstesnių 40 proc. į užsienį gali išvykti net pusė lietuviškos medienos iš mūsų urėdijų. O tai jau būtų žiaurus smūgis tiek perdirbėjams, tiek biokuro ruošėjams.
Pastarieji, aišku, galėjo sukaupti pakankamai atsargų. Teisingiau, būtų galėję, jei ne kone dešimtmetį galiojantys ir niekaip nepakeičiami reikalavimai, kaip jas reikia saugoti. Šios taisyklės įvestos po gaisrų, kilusių tokiose saugyklose.
Nors jų priežastis buvo akivaizdūs pažeidimai, užuot baudus už juos, tiesiog buvo sugriežtinti reikalavimai visiems.
Ir ką gi turime? „Biokuro poreikis smarkiai padidėjo, ateinančiam šildymo sezonui jo turime paruošti gerokai daugiau, tačiau laikyti nėra kur“, – neslėpė asociacijos „Litbioma“ vadovė V.Baturo.
Tuo metu valdininkai abstrakčiai suokė tiktai apie dulkes, vizualinę taršą ir daugybę sudedamųjų visokiuose projektuose. O biokuro ruošimo savikaina žiemą padidėja maždaug 30–50 procentų.
Tad susiveržkime diržus ir atverkime pinigines dar vienam beprotiškai brangiam šildymo sezonui.
