Paskelbus oficialius JAV metų infliacijos duomenis, parodžiusius 9,1 proc. siekusį vartotojų kainų augimo tempą birželį bei sustiprinusius lūkesčius, kad JAV Federalinio rezervų sistema (FRS) toliau didins palūkanų normas, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki 0,9998 JAV dolerio už 1 eurą.
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Linas Jurkšas aiškina, kad tai pirmiausiai lėmė investuotojų lūkesčiai dėl galimos grąžos iš šių dviejų valiutų.
Kaip pažymi šalies centrinio banko ekspertas, investuotojai bando nuspėti, iš kurios valiutos jie uždirbtų daugiau. Viena pagrindinių uždarbio dalių – tai palūkanų normos, kurias investuotojai galėtų gauti nusipirkę vieną ar kitą valiutą tam tikram laikotarpiui.
„Šiuo metu stiprėja investuotojų lūkesčiai dėl santykinai greitesnio palūkanų normų, o kartu ir grąžos augimo JAV, lyginant su euro zona“, – Eltai atsiųstame komentare teigia L.Jurkštas. Pasak ekonomisto, finansų rinkos dalyvių lūkesčius euro atžvilgiu lemia kelios priežastys. Viena iš jų, augančių energetikos išteklių kainų augimas, kuris kur kas labiau paveikia euro zoną, o ne JAV.
„Euro zona yra grynoji energetinių išteklių importuotoja, kurią neigiamai paveikia šoktelėjusios dujų bei kitų išteklių kainos ar padidėjusi rizika dėl galimo šių resursų tiekimo sutrikimo. Tokiu atveju galėtų lėtėti visos euro zonos ekonominis aktyvumas, o tai galimai prisidėtų prie silpnesnio infliacinio spaudimo.
Finansų rinkų lūkesčiai dėl palūkanų normų kėlimo euro zonoje šiek sumenko per pastarąsias kelias savaites – būtent tuo metu, kuomet EUR/USD kurso smukimas paspartėjo“, – aiškino jis.
Lietuvos banko atstovas atkreipia dėmesį, kad investuotojų požiūrį į eurą paveikė ir mažiau palankūs didžiųjų ES šalių ekonomikos rodikliai.
„Taip pat smukdantį poveikį euro kursui padarė paskelbti Vokietijos prekybos duomenys, kurie atskleidė, kad didžiausia euro zonos ekonomika pirmą kartą per daugiau nei 20 metų daugiau importavo nei eksportavo iš kitų šalių. Žvelgiant iš JAV perspektyvos, darbo rinkos duomenys vėl viršijo lūkesčius ir rodo ganėtinai įkaitusią ekonominę situaciją“, – tvirtino L.Jurkštas.
Apskritai, šalies centrinio banko atstovo vertinimu, tiksliai nuspėti, kaip keisis valiutos kursas praktiškai neįmanoma, kadangi kiekvieną dieną paskelbiama šimtai naujienų, kurie veikia investuotojų lūkesčius dėl būsimos ekonomikos raidos.
„Jeigu visgi daugėtų naujienų ir rodiklių, kurie signalizuotų apie prastėsiančią ekonominę situaciją ir mažesnį infliacinį spaudimą euro zonoje, tuomet investuotojai galėtų perkainoti savo lūkesčius dėl palūkanų normų kėlimo ir EUR / USD kursas galimai toliau žemėtų“, – priduria jis.
Kaip pažymi ekonomistas, per savo gyvavimo istoriją euro kursas yra siekęs ir 0,82 JAV dolerio 2000 m. ir 1,6 JAV dolerio 2008 m. Visgi trumpuoju laikotarpiu, pasak jo, įtaką valiutų kursui daro ir ne visuomet racionalūs – psichologiniai veiksniai, tokie kaip „bėgimas į saugų prieglobstį“, „bandos reakcija“ bei daugybė kitų.
„JAV doleris taip pat linkęs stiprėti įvykus stipriems sukrėtimams – taip vadinamas „bėgimas į saugų prieglobstį“. Visgi investuotojų nuomone, tiek pat tikėtinos ir priešingos alternatyvos – spartesnis euro zonos atsigavimas ar silpnesnis JAV ekonominis spaudimas – kurie stiprintų eurą. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, dabartiniai pokyčiai toli gražu neišskirtiniai“, – tikino Lietuvos banko ekspertas.
Paklaustas, ar euro vertei toliau silpstant, būtų galima tikėtis griežtesnės Europos centrinio banko (ECB) sprendimų priėmėjų reakcijos, L.Jurkštas pabrėžė, kad nei ECB, nei šalių narių centriniai bankai nereguliuoja ir nesistengia paveikti valiutos kurso.
„Pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą, kuris suprantamas kaip 2 proc. dydžio infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu. Taigi visos pinigų politikos priemonės būtent ir yra orientuotos į kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu“, – pabrėžė ekonomistas.
