„Pricer.LT“ fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizės duomenimis, birželį jis, palyginti su geguže, pabrango 2,11 euro (3,1 proc.). Tiesa, jis buvo 16,11 euro (30 proc.) brangesnis nei prieš metus.
Išlaiko lyderio poziciją
„Su dideliu nerimu stebime augančią infliaciją ir matome Lietuvos gyventojų susirūpinimą, tačiau nenustojame ieškoti būdų, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti kuo geresnę kainą“, – teigė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Anot jos, įmonė deda dideles pastangas, kad kainų pokyčiai mūsų klientams būtų kuo mažesni, nors tiek žaliavos, tiek įvairūs ištekliai, ypač energijos ar logistikos, ir toliau brangsta, o atitinkamai tai daro įtaką kainoms.
„Nepaisant to, jau 12 mėnesių iš eilės „Maximos“ pigiausių prekių krepšelis išlieka pigiausias, tai yra pirkėjai mūsų parduotuvėse išleidžia mažiausiai. Mūsų prekybos tinklo stiprybė yra didelis šviežio maisto ir kitų kasdienių prekių asortimentas, todėl ir pasirinkimo galimybių apsiperkant „Maximoje“ yra daugiau.
Taip pat stengiamės kas savaitę pasiūlyti kuo daugiau geros kainos pasiūlymų. Juolab kad net 8 iš 10 lojalių „Maximos“ klientų seka vykdomas akcijas ir jų metu įsigyja prekių už geresnę kainą“, – pasakojo E.Dapkienė.
Pokyčių – ne vienas
Prekybos tinklas „Maxima“ yra pirmoje reitingo vietoje ir išlaiko pigiausią krepšelį, nors jo kaina ir pakilo 3,22 euro. Birželį prekybos tinklas „Rimi“ sumažino kainą 2,18 euro ir atsistojo į antrąją vietą, o krepšelį 0,25 euro atpiginusi „e.Rimi“ birželį buvo trečia. „Beje, tai vieni aukščiausių „Rimi“ rodiklių per visą stebėjimo istoriją. Ko gero, krintanti apyvarta privertė konkuruoti kaina“, – skelbė „Pricer.LT“.
„Norfa“ birželį padidino krepšelio kainą 2,39 euro ir užėmė ketvirtąją vietą. „Barbora“ padidino kainą 5,91 euro ir liko penkta, o šeštąją vietą užėmė „Iki“, pabranginusi krepšelį 5,3 euro. „Lidl“ padidino krepšelio kainą 1,8 euro ir nukrito į septintąją vietą – tai pats prasčiausias rodiklis per visą stebėjimo laikotarpį. „LastMile“ („Iki“ internetinė parduotuvė) padidino kainas 0,65 euro ir liko paskutinė.
Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („LastMile“) krepšelio yra 18,5 procento, arba 11,58 euro. Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų birželio mėnesio analizė rodo, kad, palyginti su gegužės mėnesiu, jos pakilo 2,9 euro (5,5 proc.).
Brangsta kone viskas
Iš „Pricer.LT“ stebimų 52 prekių kainų pabrango 51 produktas. Reikšmingai (10 proc. ir daugiau) pabrango 47 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai pabrangusios prekės – saulėgrąžų aliejus, malta kava „Jacobs“, grietinė, kiaušiniai. Kiaulienos kaina per metus išaugo 12,6 proc., vištienos – 26,6 proc.
„Kol kas lūkesčiai nėra geri. Dviejų dešimčių procentų infliaciją matysime visą vasarą. Rudeniop ji gali mažėti tik dėl to, kad pernai pradėjo šuoliuoti virš 5 ir daugiau procentų, bet bendrai kainos dėl brangaus kuro ir brangstančios elektros ir energijos kainos toliau augs“, – prognozuoja „Pricer.LT“.
Prekybos įmonėms teks kovoti dėl kiekvieno pirkėjų euro
Arūnas Vizickas, „Pricer.LT“ vadovas, analitikas.
„Yra keletas svarbių veiksnių, išpūtusių maisto kainas. Per pandemiją buvo spausdinama daug pinigų, skolinama be palūkanų. Trūkinėjo žaliavų tiekimo grandinės ir griuvo gamybos organizavimas, o ir derliaus nuėmimas pernai dėl gamtos sąlygų buvo sudėtingas.
Kiti veiksniai – Rusijos agresija Ukrainoje, bet realiai kare dalyvauja ir JAV, ir ES valstybės, padėdamos Ukrainai. Karas sugriovė energetikos infrastruktūrą, o didžiulės jos kainos atgulė į maisto produktų savikainą.
Kita vertus, augančios kainos dar tenkina vartotojus – jie perka daug, nes prekybos įmonių apyvarta dar nebloga. Ir tas pirkimas palieka vietos kainoms augti. Kainų augimas sustotų, jeigu žmonės nurimtų, galutinai apsirūpintų atsargomis ir galų gale pradėtų pirkti maisto produktus ten, kur jie pigesni. Bet ar taip nutiks? Dar nežinia.
Kitas scenarijus – vartotojų elgsena. Tikėtina, kad atėjus rudeniui ne tik brangūs maisto produktai, bet ir dideli komunaliniai mokesčiai bei augančios paskolų palūkanos privers vartotojus pirkti mažesniais kiekiais nei dabar.
Tuomet prekybininkai ir gamintojai bus priversti koreguoti kainodarą, galbūt skelbs daugiau akcijų, galbūt mažins kainas, kad įsiūlytų prekes vartotojams.
Tai – recesija, kuri bloga tuo, kad priverčia susitraukti gamybą, prekybą, mažinti darbuotojų skaičių. Dabar tai jau vyksta, tik kol kas tyliai, tai – pasirengimo stadija. O gal viskas pasisuks į gera, ir tai bus laikinas išgąstis.
Rudenį prekybininkai dar delsė – kiek įmanoma stabdė kainų augimą, bet šių metų pradžioje jas teko paleisti. Jiems tenka iš tiekėjų pirkti prekes tokiomis kainomis, kokios yra, arba neturi produkto – galimybes derėtis smarkiai sumažino karas ir embargas, nes pigiausios prekės buvo atgabenamos iš Rusijos, Baltarusijos, taip pat Ukrainos.
Dabar tokioms prekėms pigesnių alternatyvų beveik nėra, pavyzdžiui, užpilamos sriubos pakelis anksčiau kainuodavo 0,14–0,25 euro, o dabar pigiausias – apie 0,7 euro. Prekybininkai dabar, tikėtina, dėl mažesnių kainų turi mažinti savo maržą ir atitinkamai koreguoti kainodarą. Tai nutiks, kai bus kovojama dėl kiekvieno vartotojų išleidžiamo euro.
Kol kas dabar to dar nėra – pirkėjai dar perka gausiai, o ir vokiškas vadinamasis mažų kainų tinklas kyla aukštyn iš pigiausių produktų pozicijos.
Ko gero, ateityje prekybininkai daugiau stengsis derėtis su tiekėjais. Manau, kad vadybininkams reikia ne laukti gamintojų pasiūlymų, bet aktyviai ieškoti geriausių alternatyvų ir kurti kuo tiesesnę tiekimo grandinę – vengti tarpininkų, ieškoti kontaktų tuose fabrikuose, kurie dirba efektyviausiai, derėtis.
Pavyzdžiui, dalis gamintojų Lenkijoje net nepriima naujų užsakymų, nes gamybos apkrova – dviguba. Lenkijoje padaugėjo vartotojų apsigyvenus karo pabėgėliams iš Ukrainos. Be to, jie gauna daug užsakymų iš Ukrainos prekybos tinklų, nes gamyba ten sutrikusi.
Sąmyšis juntamas daugelyje maisto tiekimo grandinių. Tad reikia ir Vyriausybės, ir net ES lygmens sprendimų, ypač susijusių su energijos kainomis.“
Pigiausių produktų krepšelio kaina (Eur)
„Maxima“ 62,76
„Rimi“ 67,03
„e.Rimi“ 70,01
„Norfa“ 70,21
„Barbora“ 70,68
„Iki“ 70,93
„Lidl“ 71,54
„Lastmile“ 74,35
Šaltinis: „Pricer.LT“ tyrimas.
