Karves laikantis ūkininkas „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad pastarųjų savaičių gausios liūtys žalos padarė – užlieta per 15 hektarų žemės.
Vis dėlto 60 karvių auginantis Valentinas Vidugiris džiaugiasi, kad paruošė pakankamai pašaro savo mūkutėms ir papildomų žaliavų nereikės pirkti, tačiau kitiems ūkininkams pasisekė mažiau. Šiais metais dėl oro sąlygų šienapjūtė vėlavo keliomis savaitėmis.
„Jei vėluojame nupjauti žolę, ji gaunasi prastesnės kokybės. Jei pašarai yra prastesnės kokybės, mes karvių racioną turime papildyti baltyminiais pašarais – soja, kukurūzais. Jei neduoda gamta, turime pridėti mechaniškai, o tai automatiškai kelia savikainą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino Vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė.
Ji sako, kad žaiavų kainos per metus augo kelis kartus. Guodžia tik tai, kad naudojami pigiau pirkti pernykščiai grūdai, tačiau asociacijos pirmininkė sako nežinanti, ką ūkininkai darys rudenį.
„Neramu, kaip išgyvensime, kaip sudursim galą su galu. Ta pati plėvelė susukti šienui pabrango: pernai kainavo 58 eurai, šiemet – 98 eurus. Mums pienas tiek daug nepabrango. Ne tik gamta neduoda ramiai gyvent, dar ta infliacija smarkiai kvėpuoja už nugaros“, – komentavo pašnekovė.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje pienas brango labiausiai iš visų ES šalių. Gegužės mėnesį vidutiniškai už 100 kilogramų žaliavinio pieno buvo mokama 49,32 euro – tai beveik 2 eurais daugiau nei vidutiniškai ES.
„Ekonomistai minėjo: ateina vasara, galbūt infliaciją stabdys pingančios daržovės ir pieno produktai. Liaudiškai sakant, nė velnio nestabdė – kainos pas mus augo sparčiausiai“, – sakė kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Specialistai perspėja, kad pieno kainos gali dar augti. Vis dėlto manoma, kad ne tik žaliavos prisidėjo prie kainų šoktelėjimo. Viena pagrindinių priežasčių – smulkiųjų ūkių nykimas.
„Mūsų valstybės vykdoma politika naikina smulkiuosius, vidutinius ūkius, palieka tik stambiuosius. Iš stambiųjų gamintojų, pieno gavėjų produkcija buvo superkama brangiausiai“, – teigė P.Čepkauskas.
Ūkininkai sako, kad kai kurie iš jų parduoda karves ir pereina prie grūdų auginimo. Lietuvoje senstant visuomenei daugiau nei pusei karvių augintojų – jau per 60 metų. Jie abejoja, ar jauni žmonės ryšis perimti ūkius.
