Ką tai reiškia? Ar tai – recesijos požymis? Tai „Žinių radijo“ laidoje aiškino finansų ekonomistas, tinklaraščio „Lėtas pelnas“ autorius Tautvydas Marčiulaitis.
– Gal jau laikas keisti dolerį į eurą?
– Tas laikas gal jau pasibaigė, kai nuo metų pradžios turime euro kritimą dolerio atžvilgiu. Žinoma, tas euro kursas dar gali kristi, bet tokius dalykus reikia numatyti iš anksto, kad būtų galima jais pasinaudoti. O jei bandai tuo naudotis proceso viduryje, tikėtina grąža nebūtinai bus tokia, kokios tikiesi.
– Kodėl vertės kreivė važiuoja žemyn? Ar čia kalčiausia yra infliacija?
– Pagrindinė priežastis yra skirtumas tarp palūkanų normų – tiek faktinės, tiek tikėtinos. Rinka tikisi, kad JAV centrinis bankas iki šių metų pabaigos padidins bazines palūkanas iki maždaug 3,5–4 proc. Tuo metu Europoje labiau tikimasi, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas pakels iki 1–1,5 proc.
Jau per pirmą šių metų pusmetį JAV centrinis bankas palūkanas padidino 1,5 proc., o ECB toliau laiko jas neigiamas. Tas skirtumas tarp palūkanų yra esminė priežastis, kodėl doleris brangsta.
Aišku, prie to dar prisideda ir skirtinga ekonominė ir investicinė aplinka – energetinio saugumo trūkumas ir karas Ukrainoje. Energetinis saugumas Europoje kompromituotas. Vokietija pirmą kartą per daugiau nei 20 metų turi prekybos deficitą – tai reiškia, kad importuoja daugiau nei eksportuoja, o tai rodo, kad padėtis Europoje yra gerokai sudėtingesnė nei JAV.
Tad kapitalas labai natūraliai eina ten, kur už valiutą galima gauti daugiau palūkanų ir kur investicinės galimybės yra geresnės, ekonominė aplinka – saugesnė, kur tikėtina investicijų grąža – didesnė.
– Ko dabar turėtume laukti? ECB sprendimo palūkanas kelti daugiau nei prognozuotas 1,5 proc.?
– Ne, ECB negali taip padaryti, nes JAV infliacija kyla dėl makroekonominių priežasčių, t. y., ekonomika juda link perkaitimo. O tuo metu Europoje infliacija kyla ne dėl kažkokios ekonominės veiklos, o dėl energetinių kainų. Tai, kad ECB kels palūkanas, neturi jokios reikšmės naftos ar dujų kainoms, nes tai tiesiog yra Rusijos ekonominis karas prieš Europą, kur ECB negali niekuo padėti.
Ką dabar ECB darys su palūkanomis tėra parodomasis veiksmas, kuris neturi jokios reikšmės, ir jis puikiai tai supranta, todėl agresyviai kelti palūkanų tikrai neskubės, nes tai turėtų neigiamą įtaką realiai ekonomikai ir jos dalyviams, o infliacijai neturėtų absoliučiai jokios įtakos.
– Tai kam tada apskritai jas reikia kelti?
– Nes tikisi rinka. Visi kalba apie tai, kad būtina kelti. Jeigu jos nebus keliamos, tuomet rinka toliau susidarys lūkesčius, kad kainos turi dar labiau augti. Tai tiesiog toks eilinis dalykas, kai kažkas daroma tam, kad galbūt nebūtų blogiau. Tokia situacija yra gana absurdiška.
– Kiek pavojinga dabartinė situacija euro zonai? Ar tai jau yra neišvengiamos recesijos signalai?
– Recesija beveik garantuotai bus tiek Europoje, tiek JAV. Ji nėra kažkokia bėda, kai ekonomika pakyla 3 proc. per metus – mes tiesiog netampame kažkokie labai turtingi. Lygiai taip pat ji neturės reikšmės, jei ekonomika susitrauks 1,5–2 proc. per metus. Tad jos bijoti nereikia, ji nėra tapati krizei.
Ji bus visame pasaulyje – pradedant nuo bazės efektų, bendros ekonominės situacijos. Nematau, kaip to būtų galima išvengti.
– Dėl ko tada reikėtų jaudintis šioje situacijoje?
– Nereikėtų jaudintis, kad euras pinga dolerio atžvilgiu. Euras už dolerį yra buvęs pigesnis ir 20, ir 30 proc. nuo savo istorijos pradžios. Bijoti bus galima pradėti nebent jei kažkuriuo metu pamatysime likvidumo finansinėje sistemoje trūkumą, kaip kad nutiko 2008–2009 metais. Bet šiuo metu tokių ženklų nėra ir likvidumo yra gana daug.
Galbūt nėra taip, kad investuotojai, finansų įstaigos labai skubėtų kažkur relokuoti kapitalą, bet to kapitalo yra, pinigų rinkoje yra ir didelės likvidumo krizės bent jau šiandien, pagal turimus duomenis, nenusimato. Tad kažkokių didelių baimių šiuo metu vidutiniam žmogui turėti nereikėtų.
– Ką prognozuojate? Ar ir toliau euras pigs dolerio atžvilgiu? Ir nuo ko tai priklausys?
– Greičiausiai pasieksime paritetą – euro ir dolerio kursas šiais metais susilygins. Bet viskas priklausys nuo to, kaip rinka tikėsis, kad keisis palūkanos vidutiniu laikotarpiu, t. t., kaip po 2–3 metų atrodys skirtumas tarp palūkanų Europoje ir palūkanų JAV – tai turbūt bus esminis veiksnys, kuris nulems tolimesnę euro ir dolerio kainos dinamiką.
– Turkijoje infliacija jau siekia beveik 79 proc. Tenka girdėti, kad žmonės dabar renkasi ten keliauti dėl to, kad ten labai pigu. O ar dabar geras laikas keliauti į JAV?
– Būtų brangoka – 10 proc. brangiau nei prieš pusmetį. Bet ar JAV kažkas keliauja dėl kainos, ar dėl kitų priežasčių? Manau, kad visada puikus laikas ten keliauti, kai tik išeina.
