Situacija – nepavydėtina
Nors „Ukmergės duona“ šiemet švęs šešiasdešimtmetį, E.Maselskienė pasakoja, kad jau keletą kartų buvo svarstyta įmonės veiklą stabdyti, nes toks verslas nelengvas, reikalaujantis daug išteklių, o ir konkurencija itin didelė, išlikti rinkoje – sudėtinga.
Dabartinė situacija taip pat nepavydėtina. „Staiga pradėjus kilti visoms kainoms, būna, kad per dieną žaliavų tiekėjas mums atsiunčia dvi skirtingas kainas – ryte ir vakare. Bet mes negalime taip staigiai sureaguoti į kainų pakėlimą. Bent su grūdų tiekėjais esame sudarę ilgalaikę sutartį, ji tokiais laikotarpiais labai svarbi, tad pusei metų turime stabilias grūdų kainas“, – pasakojo pašnekovė.
Tačiau, anot E.Maselskienės, brango kone visos žaliavos be išimties.
„Mūsų duonos kepaliuko pagrindinė žaliava – miltai. Dabar miltai yra pasaulinė problema, ne tik Lietuvos. Jie šiemet brango 70 proc., palyginti su pernai. Bet turėjome sudarę ilgalaikę sutartį, tad kai visi jau pradėjo verkšlenti, mes dar džiaugėmės, nes dar turėjome labai geras kainas. Bet vien miltams pabrangus 70 proc., galutinė produkto savikaina pakilo 9 proc. Salyklas brango 15 proc., cukrus – 8 proc., saulėgrąžos – net 68 proc.“ – vardijo skaičius ji.
Dėl to teko kelti ir galutinės produkcijos kainas. Jos išaugo nuo 17 iki 30 proc. Labiausiai brango konditerijos gaminiai, nes jiems pagaminti reikia naudoti grietinę, grietinėlę, sviestą, varškę ir kitus pieno produktus, kurių kainos taip pat šiemet smarkiai šoktelėjo.
Skaičius etiketėse išaugino ir didėjančios darbuotojų algos, pabrangę degalai, elektros, dujų sąskaitos. Įmonei elektra pabrango 3 kartus, o dujos – iki 100 proc. Tad už sąskaitas tenka sumokėti bent 6 tūkst. eurų daugiau nei anksčiau.
Ne su visais pavyko susitarti
Kaip aiškino pašnekovė, dauguma prekybos tinklų, su kuriais jie bendradarbiauja, į pabrangimą sureagavo normaliai, tačiau su vienu susitarti vis dėlto nepavyko.
„Kalbamės, tariamės“, – tepasakė moteris.
Tačiau net produkcijos kainų pakėlimas įmonei žaliavų ir energetikos pabrangimo kol kas neatperka. Vis tenka nurėžti dalį pelno ir, kaip teigė direktorė, finansiniai rezervai jau beveik išsekę. Anksčiau įmonė kainas peržiūrėdavusi kas pusmetį, dabar su prekybos tinklais ir partneriais sutarė tai daryti kas tris mėnesius.
„Kitos galimybės, kito kelio nėra“, – teigė ji.
Pasibaigus sudarytoms ilgalaikėms sutartims E.Maselskienė net neabejoja, kad kainos dar labiau išaugs.
„Pasikalbame su tiekėjais, tai brangimas numatomas, šis procesas dar nėra sustojęs. Nors pasaulyje kainos rekordinės, skaičiau, kad Jungtinės Tautos prognozuoja dar apie 22 proc. kilimą. Šis pabrangimas tikrai bus dar šiemet.
Niekas negali prognozuoti, kiek užsitęs karas Ukrainoje, derlių išvežti sunku, o tai, kas pasėta, neaišku, ar užaugs, ar nebus suniokota, ar bus galimybių išvežti.
Dabar kalbama ne tik apie kainų kilimą, bet ir pasaulinį badą. Miltų gali trūkti“, – nerimavo vadovė.
Gamina tik rankomis, kitaip netinka
Įmonė per dieną iškepa apie 3 tonas produkcijos, čia „gimsta“ apie 70 skirtingų duonos, batono, baltų pyragų ir kitų konditerijos gaminių. Duonos gaminimas užtrunka ilgai, nes tešlą tenka brandinti visą parą, bet štai dėl naudojamų natūralių produktų galiojimo laikas trumpas, tad nėra galimybių jų toli eksportuoti.
„Šiuo metu tiesiogiai vienąkart per savaitę vežame duoną į Švediją, Norvegiją, esame savo produktus vežę ir į Jungtinę Karalystę. Yra ir žmonių, autobusiukais vežančių ne tik gyventojus, bet ir maisto produktus, tada būna užsakoma po keliolika ar keliasdešimt kepalų ir jie išvežami į užsienį. Juoda tradicinė duona labiau priimtina lietuvio skoniui, tad tose šalyse, kuriose yra lietuvių bendruomenės, ji paklausi. Mums skambina, rašo, klausia, kur galėtų nusipirkti“, – pasakojo E.Maselskienė.
Visgi pagrindiniai šios įmonės klientai daugiausia yra Aukštaitijos krašto lietuvaičiai. Kaip direktorė pastebėjo, šie gyventojai labiau mėgsta juodą duoną, o arčiau Klaipėdos gyvenantys – šviesesnę.
Tačiau klientai reiklūs, bet ko neperka, o ir turi savų pageidavimų ar net pastebėjimų, nusipirkę duoną net pajaučia, kad jį gamino kita kepėja.
„Mūsų gaminiai yra rankų darbo. Turėjome nusipirkę tešlos dalintuvą, pabandėme juo pagreitinti gaminimo procesą, jis tešlą turėjo padalyti porcijomis, bet tada struktūra ir duonos skonis tapo kitoks. Vėl grįžome prie rankų darbo“, – paaiškino E.Maselskienė.
