Viena priežasčių – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) 2022 m. I pusmečiui buitiniams vartotojams nustatytos nepagrįstai mažos visuomeninio elektros tiekėjo UAB „Ignitis“ elektros kainos, siekusios vos 16,4 ct/kWh. Faktinė elektros kaina 2022 m. I pusm. siekė 27 ct/kWh ir buvo net 65 proc. didesnė nei VERT nustatyta 16,4 ct/kWh kaina.
„2. Kodėl 2022 m. I pusm. buvo nustatyta nepagrįstai maža elektros kaina? Nes Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidusius VERT elektros kainų padidėjimą vartotojams išdėstyti iki 2027 m. pabaigos, o ne perkelti vartotojams iškart. Tokie sprendimai yra mėgstamas politikų triukas, siekiant nukelti problemą ateičiai, bet labai prastas, nes sukuria daug ekonominio ir teisinio neapibrėžtumo, pvz., jei gyventojas taps elektros vartotoju tik 2023 metais – ar jam taip pat turėtų būti taikomas kainų padidėjimas 2023–2027 metais dėl dirbtinio kainos sumažėjimo (kurio naudos jis negavo) 2022 metais?
3. Dėl šių Seimo priimtų sprendimų su nepriklausomais elektros tiekėjais dar 2021 metais sudarę sutartys gyventojai liko kvailio vietoje, nes jie 2022 m. I pusmetį mokėjo ženkliai didesnę kainą (jei buvo pasirinkę kintančios elektros kainos planus, jie mokėjo ~27,0 ct/kWh, vietoje 16,0 ct/kWh) nei sutarties nesudarę gyventojai (t.y. tie, kurie liko UAB „Ignitis“ klientais). Supratęs, kad gali privirti košės, Seimas paskutinę minutę pusmečiui pratęsė elektros rinkos liberalizavimo (II etapo) terminą iki 2022 m. liepos mėn.
4. Baiminantis privirti dar daugiau košės, Seimas nusprendė, kad kainų padidėjimas visgi nebus išdėstytas iki 2027 metų (tą padaryti būtų be galo sunku, vykstant elektros rinkos liberalizacijai – ir tai yra vienas iš pagrindinių liberalizacijos pranašumų, nes apriboja politikų kišimąsi į rinką), o susidaręs skirtumas (taip 16,4 ct/kWh ir 27,0 ct/kWh) bus padengtas atgaline data naudojant „antiinfliacinio paketo“ lėšas.
Dėl skirtumo tarp bendrovės rinkoje perkamos elektros ir dujų kainų bei buitinių vartotojų mokamų tarifų šių metų sausį-birželį UAB „Ignitis“ susikaupė 365 mln. eurų (130 eurų vienam gyventojui) skola, kuri bus kompensuota naudojant „antiinfliacinio paketo“ lėšas. Kitaip tariant, mes visi sumokėsime šią nepriemoką, bet ne tiesiogiai (nes politiškai tai nėra populiaru), o per „perskirstymą“ (politikai labai mėgsta „perskirstymą“).
Tiesa, šis „perskirstymas“ nėra tikslingas, nes daugiausiai elektros suvartoja turtingiausi gyventojai, turintys individualius namus ir/ar daug buitinės/lauko darbų technikos, tad elektros kainų subsidijavimas nemažina socialinės atskirties (o galbūt ją didina)“, – aiškino Ž.Mauricas.
Vis dėlto, jo nuomone, nepaisant to, Seimas toliau kišasi į elektros kainų reguliavimą, nustatydamas 9 ct/kWh „perskirstymą“ (jie tai vadina subsidija), jei elektros kaina pakils virš 24 ct/kWh. Ekonomisto skaičiavimu, jei nebūtų „perskirstymo“, elektros kaina augtų iki ~32 ct/kWh (vertinant elektros kainų ateities sandorius Nord Pool biržoje) – kone dvigubai nuo dirbtinai sumažintos 16,4 ct/kWh kainos 2022 I pusm. (jei kaina nebūtų buvusi dirbtinai sumažinta 2022 m. I pusm., tikėtinas kainos augimas siektų ~18 proc.).
Anot Ž.Maurico, nepriklausomų elektros tiekėjų dedamoji siekia 0,6–0,9 ct/kWh ir sudaro vos 2–3 proc. galutinės elektros kainos. Tačiau tai nereiškia, kad elektros kaina dėl rinkos liberalizacijos papildomai išaugs 2–3 proc., nes ši kainos dedamoji egzistavo ir anksčiau, pavyzdžiui, UAB „Ignitis“ dedamoji už visuomeninį tiekimą 2022 m. I pusm. siekė 0,566 ct/kWh su pridėtinės vertės mokesčiu.
„Tad skirtumas sieks 0,034 – 0,334 ct/kWh – lašas jūroje. Belieka tikėtis, kad konkurencija ilgainiui atliks savo darbą ir nepriklausomų elektros tiekėjų dedamosios dar labiau sumažės“, – rašė Ž.Mauricas.
