Laiku atlikti reikėdavo ir tiesiogines savo pačios užduotis – prižiūrėti klientų socialinius tinklus. Įtampa ir nuovargis lydėdavo kelias savaites, kol kolegos grįždavo iš atostogų.
Gerai, jeigu po jų galėdavau pati atsikvėpti – atsidėti poilsiui. Bet per savaitę ar dvi atostogų nepavykdavo minčių atitraukti nuo darbų. Papildomo atlygio už kolegų pavadavimą nebūdavo. Vadovas turėdavo paprastą argumentą – kai aš atostogausiu, už mane juk dirbs kiti.
Pervargau ir išėjau iš to darbo“, – patirtimi pasidalijo reklamos kūrimo srityje dirbusi 39 metų Asta.
„Pas mus viskas griežtai reglamentuota, – užklausta apie pavadavimą per kolegų atostogas pratarė gėrimų gamykloje dirbanti Milda. – Nėra svarbu, ar kas nors atostogauja. Tiesiog yra nustatyta norma, kiek turiu padaryti per dieną, o vasarą paprastai darbo krūvis būdavo didelis. Bet šiemet – kitaip, nes dėl karo produktai nebeeksportuojami į Rusiją ir Baltarusiją, todėl net tenka laukti, kol būsime pakviesti į darbą.“
Pavaduoja ir pervargsta
„Žiūrėk, – prie pavaldinio prisėdo skyriaus vadovas. – Išleidžiu tavo kolegą atostogų. Ar galėtum pagelbėti – perimti kai kuriuos jo darbus? Turime įsipareigojimų, kuriuos būtina ištesėti.“
Ši situacija kai kam pažįstama? Tikėtina, kad taip. Nes vasarą tik kai kuriose įmonėse sumenksta darbo krūvis. Nedaug yra ir tokių veiklos sričių, kuriose darbuotojai gali imti ir visi kartu kelioms savaitėms išeiti atostogų.
Dažniausiai atostogaujančių kolegų darbus perima liekantys darbuotis žmonės, o vėliau pasikeičiama vietomis.
Tačiau kaip motyvuoti žmones dirbti už kolegas, kad jie nejaustų nuoskaudos? O jos būna. Nes žmonių patirtis liudija, kad atostogaujančių bendradarbių pavadavimas yra sunki pareiga.
Per didelis darbo krūvis. Tenka dirbti viršvalandžius, bet už juos nemokama, o kito pasirinkimo nėra. Kartais pavadavimas trunka per ilgai, net kelias savaites. Savus darbus tenka atidėti ateičiai ir grįžus kolegai tenka pulti prie savo užvilkintų užduočių.
Kalbama ir apie tokius atvejus, kai bendradarbiai piktnaudžiauja kolegų gerumu ir išeidami atostogauti permeta jiems nebaigtus savo darbus.
Juk būna situacijų, kai darbo dienos ilgumo niekas nematuoja. Būna ir taip, kad darbuotojai įveikia papildomą darbą ir nedirbdami viršvalandžių.
Darbo kodeksas
Daugybę situacijų, galinčių susiklostyti darbe, numato Darbo kodeksas. Tačiau ne kiekvieną situaciją įmanoma įsprausti į teisės aktų rėmus. Dažniausiai prireikia geros valios – darbdavio ir darbuotojo sutarimo, kaip bus atlyginta už perimtas iš kolegos užduotis.
O kaip tokias situacijas regi Valstybinė darbo inspekcija (VDI)? Ar kyla nesusipratimų dėl atlygio, taigi kartu ar padaugėja skundų dėl to, kad nepakankamai sumokama ar apskritai nesumokama už papildomą darbo krūvį?
„Kūrybiniai darbuotojai, teisininkai, gamybininkai – kad ir kokį darbą dirbtų žmogus, per jo atostogas kažkas kitas turi atlikti jo užduotis. Tuomet, kai žmogus vykdo tą pačią funkciją – kai perima atostogaujančio kolegos darbus, Darbo kodeksas numato, kad už padidėjusią darbo apimtį darbdavys atitinkamai turi sumokėti ir proporcingai didesnį atlygį“, – sakė VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Vis dėlto Darbo kodeksas konkrečiai nenumato, kokia apimtimi (procentais) turėtų būti mokamas padidintas darbo užmokestis. Todėl tokiais atvejais, anot pašnekovo, reikia ir sveikos logikos, ir geros valios. Juolab kad kūrybiniame darbe įvertinti darbo krūvį sudėtingiau nei gamyboje.
Viršvalandžių svarba
Pasak Š.Orlavičiaus, tam tikrose darbo srityse, pavyzdžiui, gamyboje, kur neįmanoma per įprastą darbo laiką pavaduojant kolegą atlikti daugiau darbų, turi būti organizuojamas viršvalandinis darbas. Jis gali būti atliekamas darbuotojui sutikus ir už tai mokama 1,5 dydžio darbo užmokesčio atlygis.
„Žinoma, kad tokiais atvejais, kai gamyboje krūvis suplanuojamas atsižvelgiant į darbo laiką, papildomų užduočių žmogus į savo darbo laiką nesutalpins. O jei ir sutalpins, tai, ko gero, turės dirbti daug sparčiau ir daug labiau pavargs. Šiuo atveju jam turi būti proporcingai daugiau sumokama ir algos.
Darbo kodeksas numato minimalų atlygio už viršvalandinį darbą tarifą, bet juk leidžia mokėti už tai ir daugiau“, – paaiškino Š.Orlavičius.
Ne skundžiasi, bet konsultuojasi
Ar darbuotojai dažnai skundžiasi VDI dėl to, kad už papildomą darbą negavo atitinkamo atlygio?
„Tokius skundus kartais tenka nagrinėti Darbo ginčų komisijai. Mes savo ruožtu dažniausiai sulaukiame ne skundų, o klausimų, kurie dėl atlygio kyla arba darbuotojams, arba patiems darbdaviams“, – atsakė Š.Orlavičius.
Pasirodo, būtent darbdaviai teiraujasi VDI, kaip sumokėti pavaldiniams, kai darbo apimtis dėl atostogaujančių kolegų likusiesiems padidėja, bet neviršijama įprasta darbo laiko trukmė.
„Biudžetinėse įstaigose viską reglamentuoja teisės aktai, bet privačiame sektoriuje taip nėra. Jeigu atostogaujantis asmuo pavaduojamas visa jo veiklos apimtimi, už pavadavimą tenkantis algos priedas galėtų net būti proporcingas kito žmogaus darbo užmokesčiui.
Vis dėlto sudėtinga įvertinti, ar tikrai tokiais atvejais atliekami visi darbai, ar tik esminiai. Tokiose situacijose protingiausia išeitis – kalbėtis darbdaviui su darbuotojais, tartis su jais ir teisingai įvertinti situaciją. Tuomet neliks nei nuoskaudų, nei pykčio, o motyvacija dirbti už kitus tik dar labiau padidės“, – teigė VDI kancleris.
Darbo kodekso štrichai
- Darbo kodekso (toliau – DK) 144 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas didesnis, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
- Tuo atveju, kai darbuotojui pavedama atlikti tokią pat darbo funkciją ir ji turi būti atliekama viršijant nustatytą dienos ar apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę, toks darbas turėtų būti laikomas viršvalandiniu darbu. Pagal DK 144 straipsnio 4 dalį už jį sumokama ne mažesniu kaip pusantro darbo užmokesčio tarifu.
- Šiuo atveju darbdavys ir darbuotojas laisva valia gali darbo sutartyje susitarti dėl tos pačios funkcijos atlikimo padidinta apimtimi viršijant nustatytą darbo laiko normą. Darbuotojui tokiu atveju turi būti garantuojamas proporcingai didesnis, palyginti su nustatyta norma, apmokėjimas.
- Jeigu darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme pavadavimas yra nurodytas kaip viena iš darbuotojo darbo funkcijų, didesnis darbo užmokestis nemokamas tokiais atvejais, jeigu pavaduojant neviršijama darbo laiko norma.
- Atliekant darbo funkciją padidinta apimtimi negali būti pažeisti DK ar kitų darbo teisės normų nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
Kad neliktų abejonių dėl atlygio, kuris turėtų būti sumokamas už kolegų pavadavimą, galima pasikonsultuoti su VDI telefonu (8 5) 265 0193.
Naudingos informacijos galima rasti ir programėlėje „Žinok teises“ įvedus paiešką „atostogos“.
