2021 m. gruodžio pabaigoje, Kalėdų Europoje išvakarėse, Lipecko mechaninės gamyklos komercijos direktorius Dmitrijus Belychas gavo elektroninį laišką iš Italijos. „Linkiu laimingų, sėkmingų ir be koronaviruso Naujųjų metų“, – rašė jam Italijos presų gamyklos savininkas Michele Invernizzi, dar nežinodamas, kad svarbiausias ateinančių 2022-ųjų įvykis bus ne koronavirusas, o karas Ukrainoje.
Laiško gavėjas buvo tiesiogiai susijęs su Rusijos kariuomene: pagrindinis LMZ gaminys – savaeigiai traktoriai, skirti raketų „žemė-oras“ sistemoms S-300. Prieš pat Naujuosius metus M.Invernizzi gavo neįprastą, atsižvelgiantį į gamyklos specializaciją, prašymą: esą LMZ ketina pradėti gaminti šaudmenis, todėl nori įsigyti įrangą automatinei linijai.
Galbūt M.Invernizzi nebūtų įtraukęs kolegų iš Rusijos į sveikinamųjų sąrašą, jei būtų žinojęs, kieno interesais iš tikrųjų gali veikti LMZ. Nutekintas bendrovės susirašinėjimas leidžia manyti, kad už prašymo įsigyti šaudmenų liniją galėjo slypėti „Kalašnikov“ – Rusijos gynybos pramonės simbolis, kuriam 2014 m. po Krymo aneksijos buvo taikomos pirmosios sankcijos.
BBC išsiaiškino, kodėl „Kalašnikov“ galėjo prireikti šovinių linijos, ir pasikalbėjo su užsienio bendrovėmis, gavusiomis prašymus iš tarpininko LMZ.
Kodėl manome, kad susirašinėjimas tikras
Vos prasidėjus karui su Ukraina, tarptautinės hakerių grupės, įskaitant „Anonymous“ grupę, paskelbė kibernetinį karą Rusijai. Anoniminių įsilaužėlių paskelbtais dokumentais anksčiau netgi naudojosi Rusijos valstybinė žiniasklaida – jei tik pasitaikydavo tokia proga – kad sukurtų kiek galima prastesnį Vakarų šalių vyriausybių įvaizdį.
Balandžio pradžioje „Anonymous“ paskelbė Lipecko mechaninės gamyklos darbinio elektroninio pašto archyvą. Apie susirašinėjimą pirmiausia sužinojo „Ukrainska pravda“.
Nutekintoje medžiagoje yra daugiau nei dešimties gamyklos aukščiausio lygio vadovų susirašinėjimas nuo 2021 m. pradžios iki 2022 m. kovo pabaigos, rašo bbc.com. Sunku suklastoti tokį didelį susirašinėjimo kiekį: prie laiškų pridedamos išsamios bendrovės finansinės ataskaitos, sutartys su rangovais, prokuroro pranešimai ir valstybės gynybos užsakymo vykdymo medžiaga.
Pavyzdžiui, iš koncerno „Almaz-Antey“, gaminančio raketų „žemė-oras“ sistemas, gautas skundas: pagal vieną iš sutarčių važiuoklės buvo pagamintos pavėluotai, o užsakovas grasino paduoti į teismą, jei prekės nebus pristatytos. Nutekintuose dokumentuose taip pat pasirodo buitinės personalo gyvenimo detalės, pavyzdžiui, LMZ administracijos darbuotojų vyrų sąrašas, kuriame nurodoma, kas ir kuriame kabinete sveikina moteris kovo 8-ąją.
BBC taip pat susisiekė su abiem laiškų, kuriuos, kaip teigiama, išsiuntė LMZ komercijos direktorius Dmitrijus Belychas, gavėjais. Abu patvirtino susirašinėjimo autentiškumą.
Ką LMZ galėtų nusipirkti?
2021 m. lapkričio pabaigoje LMZ komercijos direktorius D.Belychas gavo laišką iš Ksenijos Graščenkovos, „Kalašnikov Group“ generalinio direktoriaus patarėjos, kuri tuo metu taip pat ėjo viešųjų pirkimų direktoriaus pareigas. Sprendžiant iš laiško teksto, prieš tai vyko žodinis pokalbis, kurio metu susirašinėjimo dalyviai susitarė, kad D.Belychas išsiųs užklausas potencialiems automatinės šaudmenų gamybos linijos tiekėjams.
Reikia pasakyti, kad bendrovė neturi sertifikatų tokiai gamybai, kuriuos turi, pavyzdžiui, Rusijos šovinių gamyklos.
K.Graščenkova D.Belychui persiuntė užklausimus anglų kalba, kuriuos šis turėjo perduoti partneriams nuo LMZ. Buvo pridėti netgi adresai, tad D.Belychui tereikėjo paspausti mygtuką „Siųsti“.
„Iš anksto dėkoju už operatyvumą“, – apie būtinybę neatidėlioti siuntimo užsiminė K.Graščenkova. Tą pačią dieną D.Belychas atsakė: „Išsiųsta nurodytais adresais“.
Adresatų buvo penki: italų „Invernizzi Presse“ ir „Vasini“ (tačiau pastarasis jau dvejus metus priklauso kitam prekės ženklui), prancūzų „Manurhim K'MX“, belgų „New Lachaussée“ ir turkų „Atech“.
Po poros dienų K.Graščenkova paprašė išsiųsti dar du prašymus – Ukrainos „Spetstechmaš“ ir Rusijos įmonei „Konstruktorskoje biuro avtomatyčeskich liniji imeni Koškina“, įsikūrusiai netoli Maskvos. Tiesa, ten pat dvi vienodos užklausos rusų kalba buvo išsiųstos ir neegzistuojančios Lipecko šovinių gamyklos vardu.
Šiuos laiškus D.Belychui taip pat parašiusi persiuntė kolegė, o jis juos toliau siuntė savo vardu.
„Ar nesusipainiosime?“ – vienu metu D.Belychas parašė K.Graščenkovai ir pridėjo šypsenėlę.
Tai ne vienintelis pavyzdys, kai „Kalašnikov“ naudojosi LMZ, kad išsiųstų užklausas užsienio bendrovėms. 2021 m. rudenį tas pats D.Belychas K.Griščenkovos pavedimu išsiuntė laiškus Kinijos ir Indijos bendrovėms, kuriuose teiravosi, ar jos galėtų lieti detales iš aukštatemperatūrių lydinių pagal specialią technologiją.
Kodėl verta pirkti iš užsieniečių?
„Kalašnikov“ parduoda savo prekės ženklo šaudmenis, bet pats jų negamina. Koncernas teikia užsakymus trečiųjų šalių įmonėms. Dar 2013 m. Dmitrijus Rogozinas, tuometinis vicepremjeras, atsakingas už karinės pramonės kompleksą, pareiškė, kad koncernas turėtų apsvarstyti galimybę pats gaminti šaudmenis. Tuo pačiu metu „Kalašnikov“ gavo reikiamą licenciją.
Tačiau kalbos apie planus nutilo. 2022 m. balandį „Kalašnikov“ išdidžiai paskelbė, kad parduodami nauji šoviniai juodu korpusu, padengtu antikorozine danga. Tačiau juos gamina ne „Kalašnikov“, o Barnaulo šovinių gamykla.
Šoviniai paprastai skiriami pagal kulkos apvalkalą. Užsienietiškų kulkų apvalkalas paprastai gaminamas iš tombako – specialios rūšies žalvario, kurio sudėtyje yra vario ir cinko. Rusiški šoviniai paprastai gaminami iš bimetalo: šovinio pagrindą sudaro minkštas plienas, kurio paviršius padengtas plonu tombako sluoksniu. Ši technologija leidžia sutaupyti brangaus spalvotojo metalo, tačiau dėl to nukenčia ginklas – bimetalinės kulkos greičiau susidėvi. Įvairiais skaičiavimais, nusidėvėjimas gali sutrumpinti eksploatavimo laiką pusantro-dviem kartais.
LMZ atsiųstose užklausose atskirai minima plieninių arba žalvarinių gilzių gamyba – jų kokybė aukštesnė, bet ir kainuoja brangiau. „Paprastai didžiąją dalį vietinių šovinių sudaro, pavadinkime, mažesnio biudžeto segmentas“, – BBC paaiškino šaunamųjų ginklų gamybos ekspertas, saugumo sumetimais pageidavęs likti nežinomas.
„Kalašnikov“ ir LMZ, jo nuomone, gali prireikti užsienio įrangos, kad būtų galima gaminti būtent aukštos kokybės šovinius, pavyzdžiui, skirtus snaiperiams, medžioklei ar sportui. „Čia, žinoma, sunku konkuruoti su importuojamais gaminiais“, – pridūrė jis.
Vis dėlto Lipecko gamykla nusiuntė užklausą Rusijos gamintojui – Automatizuotų linijų projektavimo biurui. Pasak BBC pašnekovo, šis Maskvoje įsikūręs biuras yra pagrindinis šovinių gamybos linijų tiekėjas Rusijoje. Jie atsakė, kad yra pasirengę pristatyti liniją per devynis mėnesius.
Iš užsieniečių į LMZ užklausas atsiliepė Italijos „Invernizzi Presse“ ir belgų „New Lachaussée“.
„Dėkojame už užklausą, ruošiamės dirbti kuo geriau“, – laišką pradėjo M.Invernizzi ir aprašė savo įmonės tiekiamą šovinių gamybos įrangą.
Už belgus atsakė jų atstovas Rusijoje Igoris Poživilas, kuris atsiuntė išsamų techninį ir ekonominį aprašymą.
Abu jie BBC patvirtino, kad bendravo su LMZ dėl automatinės linijos tiekimo, tačiau pridūrė, kad daugiau po šių laiškų jokios informacijos rusai neprašė. O jei taip ir būtų nutikę, gamintojai būtų kreipęsi į nacionalines valdžios institucijas dėl reikiamo leidimo.
„Jie paprasčiausiai paprašė informacijos apie mūsų gaminius. Tokie prašymai gana dažnai siunčiami el. paštu. Paprastai mes ją suteikiame, o jei po to seka tolesni veiksmai, prašome visų reikiamų leidimų iš mūsų vyriausybinės agentūros“, – patikino M.Invernizzi.
Jis teigė nežinojęs, kad už LMZ stovi „Kalašnikov“ koncernas. Tačiau iš tiesų teisiškai jie turi netiesioginį ryšį, net jei šis ryšys yra paslėptas.
Kaip LMZ susijęs su „Kalašnikov“
Lipecke nuo sovietinių laikų gamintos priešlėktuvinių raketų sistemų važiuoklės. Prieš kelerius metus buvo paskelbtas šios gamyklos bankrotas. Gamyklą aukcione įsigijo LMZ – naujas juridinis asmuo, įsteigtas nedaug prieš tai.
LMZ savininkas – Timuras Garejevas, garsaus sovietų generolo ir karo teoretiko Machmuto Garejevo sūnus. Garejevas jaunesnysis taip pat iš pradžių siekė karinės karjeros, bet vėliau ėmėsi verslo.
LMZ neturi generalinio direktoriaus – jai vadovauja Maskvoje registruota valdymo bendrovė „Perspektiva“. Ji taip pat valdo Maskvoje įsikūrusį mokslinių tyrimų institutą, kuris kuria šarvus tankams.
Bendrovėje „Perspektiva“ T.Garejevas turi partnerį – buvusį susisiekimo viceministrą Alaną Lušnikovą, kuris praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje dirbo teisininku verslininko Genadijaus Timčenkos struktūrose (2014 m. šiam buvo taikomos JAV sankcijos dėl artimų ryšių su Vladimiru Putinu).
2020 m. A.Lušnikovas „Kommersant“ sakė, kad kontrolinį „Kalašnikov“ akcijų paketą nusipirko iš Aleksejaus Krivoručkos, kuris užėmė gynybos ministro pavaduotojo postą (savo ruožtu A.Krivoručka prieš tai „Kalašnikov“ įsigijo iš savo partnerių vagonų gamybos grupėje „Transmašholding“ Iskanderio Machmudovo ir Andrejaus Bokariovo).
A.Lušnikovas 2021 m. Sankt Peterburgo ekonomikos forume kalbėjo kaip „Kalašnikov“ akcininkas.
BBC rašo, kad neįmanoma patikrinti, kam dabar priklauso koncernas: dabartinių akcininkų registras paslėptas, „Kalašnikov“ sąskaitos skelbiamos su apribojimais – informacija tiesiog pašalinta iš viešų dokumentų. Tačiau, remiantis netiesioginiais įrodymais, pavyzdžiui, motininės bendrovės filialų registru, tikėtina, kad A.Lušnikovas vis dar kontroliuoja koncerną.
Prieš privatizavimą „Kalašnikov“ priklausė valstybinei „Rostech“. Dabar korporacijai priklauso 25 proc. plius viena akcija. Dalies „Kalašnikov“ akcijų paketų pardavimas privatiems verslininkams prasidėjo dar prieš Krymo aneksiją, o vėliau jis paspartėjo. Taip siekta apsaugoti „Kalašnikov“ nuo vis didesnių sankcijų. Pirmosios sankcijos „Kalašnikov“ buvo pritaikytos 2014 m., o naujausias ES ir Jungtinės Karalystės apribojimų paketas buvo įvestas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Ar prašymas pirkti šovinių liniją per LMZ gali būti vertinamas kaip bandymas apeiti sankcijas?
„Tai vienas iš būdų apeiti sankcijas, kai su įmone, kuriai taikomos sankcijos, tiesiogiai nesusijusi įmonė paskiriama komunikacijos tarpininke“, – BBC sakė „Transparency International Russia“ direktorius Ilja Šumanovas, nors jis pažymėjo, kad populiaresnė schema – naudotis tarpininku iš trečiosios šalies. Jo nuomone, jei užsieniečiai galiausiai būtų nusprendę tiekti šaudmenų gamybos įrangą, didelė tikimybė, kad jie niekada nebūtų nustatę ryšio su „Kalašnikov.
Remiantis neseniai atlikto projekto „Investigative Europe“ tyrimu, ankstesniais metais Rusijos gynybos pramonė iš tiesų sėkmingai išvengė sankcijų: 2015–2020 m. mažiausiai 10 ES valstybių narių į Rusiją eksportavo ginklų už 346 mln. eurų. Tai prieštarauja 2014 m. vasarą ES nustatytam embargui.
„Kalašnikov“ susilaiko nuo komentarų šia tema“, – atsakė jie, kai BBC paprašė patvirtinti, ar koncernas iš tiesų bandė įsigyti šaudmenų liniją per LMZ.
„Nutraukiu pokalbį, jokių komentarų neteiksiu“, – nukirto ir Lipecko mechaninės gamyklos komercijos direktorius D.Belychas.
