„Pasaulinis prekių tiekimo tinklas vis dar jaučia kelerius metus besitęsusios pandemijos pasekmes – tiekimas dar nėra visiškai grįžęs į priešpandeminius laikus. Be to, atskirose šalyse ir regionuose vis dar taikomos papildomos pandeminės apsaugos priemonės, kurios daro įtaką operacijų efektyvumui. Tam tikrą efektą turi ir Ukrainoje vykstantis karas bei iš to išplaukiančios pasekmės tiekėjų, pervežėjų tinklui, žaliavų prieinamumui ir pan.
Kita vertus, šiuos kelis mėnesius „Ikea“ prekių prieinamumas augo ir yra vienas geriausių per pastaruosius metus“, – portalui lrytas.lt komentavo „Ikea“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Baltijos šalims Renata Dantė.
Veltui tikėtis, kad „Ikea“ pasitraukus iš Rusijos rinkos atsiras daugiau laisvų gaminių. Kaip paaiškino R.Dantė, prekių prieinamumui Lietuvoje šie pokyčiai nedaro esminės įtakos, nes operacijų sustabdymas Rusijoje yra tik vienas iš elementų dabartiniame kontekste, kuriame daug daugiau įtakos turi pandemijos lemti pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimai. O kur dar sezoniškumas, lemiantis, kad vasarą ir pavasarį gyventojai remontuoja, atnaujina turimus ar įsirengia naujus namus. Šiuo metu jiems reikia tiek didesnių baldų sistemų, tokių kaip spintos, virtuvės, miegamieji, tiek ir lauko baldų, aksesuarų.
Pagrindinė žaliava keliavo iš Rytų
Ukmergėje veikiantys „Aukmergės baldai“ pagal pirkėjų didmenininkų užsakymus gamina medžio masyvo faneruotus baldus. Daugiausia fabriko gaminių pasiekia Jungtinę Karalystę, kuri Lietuvoje pagamintus baldus parduoda visam pasauliui. Dalis Ukmergėje pagamintų baldų išvežama į Daniją, Švediją.
Pagrindinės medžiagos, su kuriomis dirbama: ąžuolas ir riešutas, natūralus ąžuolo arba riešuto lukštas, apdailai naudojama natūrali alyva arba lakas.
„Pandemija mums atnešė labai daug užsakymų, bet tai galėjome dirbti, tai negalėjome. Pandemija baigėsi – prasidėjo karas, o jis viską sujaukė, nes mūsų pagrindinė žaliava atkeliaudavo iš Rytų: ąžuolas – iš Ukrainos, plokštės – iš Baltarusijos, popiermalkės – iš Rusijos. Ukraina užsidarė dėl karo, bet ji grįžta, tad po truputį grįžta ir ąžuolo tiekimas“, – kalbėjo fabriko vadovas Egidijus Jadenkus.
Jis pasakojo, kad vos sustojo ąžuolo iš Ukrainos pardavimas, visi tiekėjai staigiai sukėlė kainas, tačiau atveža prastos kokybės žaliavą. Užsidarius keliams iš Ukrainos, fabrikas rado ąžuolo tiekėjus Lietuvoje, bet kainos skirtumas – du trys kartai.
Anot E.Jadenkaus, rinkoje nebėra rusiškos ir baltarusiškos medienos – vietoj jų galima rinktis gamintojus Europoje. „Bet nėra taip, kad šiandien nusiperki medienos, o rytoj jau pagaminai plokštę. Fabrikų biržos susiveža daug žaliavos – mes perkame iš jų. Žaliavos iš gamyklų neperkame, nes esame per maži.
Tik kainos labai skiriasi: tariantis dėl plokštės kainos biržoje ji gali kainuoti vieną sumą, o baigus pokalbį – jau didesnę. Apskritai nuo karo pradžios plokštės pabrango kone dvigubai, ąžuolo mediena – vos ne tris kartus. Tad dabar kubinį metrą medienos galima nusipirkti ir už 700 eurų, ir už 1,5 tūkst., kai prieš karą mokėdavome 350 eurų“, – skaičiavo pašnekovas.
Jų pačių gaminiai dėl žaliavų ir energetikos išteklių kainų augimo brango apie 20–40 proc. E.Jadenkus neslepia – labai sunku susitarti su pirkėjais, nes užsakymai pateikti anksčiau, anksčiau sutarta ir dėl kainų. „Bandome pasidalinti kaštus: jie supranta mus, mes – juos. Bandome susitarti, išlikti rinkoje, kad neužsidarytume. Bet kad nebūtų stipraus mūsų produkto kainos šuolio dirbame beveik už dyką, kad tik išsilaikytume“, – atvirai kalbėjo įmonės vadovas.
Dėl į aukštumas šovusių ir nuolat kintančių medžiagų kainų gamintojai bijo įsipareigoti. Tad sutartis pasirašiusioms įmonėms baldą gali tekti gaminti nuostolingai, nes kvadratas plokštės šiandien gali kainuoti 10 eurų, o rytoj – jau ir 15 eurų. Be to, pašnekovo teigimu, baldus brangina ir transportas: jei anksčiau konteineris į JAV kainuodavo apie 2 tūkst. dolerių, tai dabar – virš 10 tūkst. dolerių.
„Kainos tik augs, didės“, – prognozavo „Aukmergės baldų“ vadovas.
Užsimena apie prastovas
Raimonda Kižienė, „SBA Home“ vadovė, portalui lrytas.lt perdavė, kad žaliavų tiekimo grandinės iki šiol negrįžo į normalias vėžes dar nuo pandemijos pradžios ir vargu ar dėl įtemptos geopolitinės situacijos artimiausiu metu tai įvyks.
Dėl karo šiuo metu didžiausi iššūkiai susiję su žaliavomis, kurios anksčiau buvo tiekiamos iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos ir kurios buvo svarbios Europos ir pasaulio rinkai: beržo fanera, lukštas, mediena ir kai kurie medienos pusgaminiai. Anot R.Kižienės, tiekimo terminai pailgėję savaite ar daugiau, nes tiekimą iš minėtų šalių jie keičia į kitas Europos valstybes, taip pat vyksta derybos su Turkijos, Azijos ir Pietų Amerikos tiekėjais.
„Tačiau tai užima laiko, nes naujų logistikos kanalų kūrimas yra ilgas procesas, o tiekimo galimybės – sudėtingos, – kalbėjo „SBA Home“ vadovė. – Vis dėlto reikiamą žaliavų kiekį kol kas mūsų komanda užsitikrina, nes gerai pažįstame rinką ir dar iki karo diversifikavome tiekimą. Palaikome gerus santykius su tiekėjais, o tai, kilus iššūkiams, leido per itin trumpą laiką ženkliai padidinti tiekimo apimtis iš tiekėjų, nesusijusių su Rytų rinkomis. Nors dalį tiekimo klausimų išsprendėme, tačiau iššūkių dėl kai kurių žaliavų tiekimo yra daug. Vis dėlto tikimės, kad karo veiksmai Ukrainoje greitai baigsis ir galėtume grįžti į šią rinką, kurioje įžvelgiame labai didelį potencialą“.
Anot R.Kižienės, toks staigus visos Europos baldų pramonės persiorientavimas atskleidė, kad medienos perdirbimo įmonių pajėgumai Europoje yra per maži, kad patenkintų tokį milžinišką paklausos šuolį. Situacija nelengva su ąžuolo lukštu, beržo fanera, todėl ieškoma būdų, kuo jas ir kitas žaliavas pakeisti, testuojamos naujos medžiagas. „Tačiau tai užima laiko. Todėl tikimybė, kad dėl to gali tekti skelbti prastovas, yra nemaža“, – apie ateitį kalbėjo R.Kižienė.
Baldininkai artimiausiu metu nesitiki ir ženklaus žaliavų kainų mažėjimo – labiau tikėtinas jų stabilumas. Naujai suformuotos logistikos grandinės turėtų nusistovėti, tačiau jas ir toliau palaikys aukšti energetinių išteklių ir logistikos kaštai, augantys atlyginimai. Visa tai atsilieps ir galutinio produkto kainai parduotuvėse.
