Palangos verslininkai ir prekybininkai skundžiasi, kad jau trečią vasarą paeiliui yra priversti kęsti užsienio turistų stygių – du metus iš eilės dėl to kaltino pandemiją, dabar – ir karą.
Tiesa, kurorto turizmo sektoriaus atstovai sako, kad atsivėrusius plyšius neretai užkamšo tautiečiai, be to, stengiamasi orientuotis į naujas rinkas.
Atšaukinėja užsakymus
Dvejus metus iš eilės dėl koronaviruso ir kelionių apribojimų kentę turistų iš užsienio badą Palangos verslininkai vėl stveriasi už galvos – jų taip mėgstamus ir pinigines drąsiai atveriančius poilsiautojus nuo Lietuvos baido į Europą vėl sugrįžę karo veiksmai.
Manydami, kad karas vyksta visai šalia Lietuvos arba baimindamiesi, jog jau greitai jis gali prasidėti ir pas mus, dalis jų puolė atšaukinėti iš anksto užsisakytas nakvynes šalies pajūryje.
Dar dalis užsieniečių, rezervavusių vietas apgyvendinimo įstaigose, neskuba už jas susimokėti, galvodami, kad jų planuota kelionė čia gali ir neįvykti.
Turistų iš užsienio itin ilgisi ne tik apgyvendinimo įstaigos, bet ir gintaro dirbinių pardavėjai. Jie tikina, kad lietuviai nelinkę namo vežtis tokių suvenyrų, o juos labiausiai graibsto būtent atvykėliai iš svetur.
„Jau trečia vasara, kai neturime užsieniečių. Gaila, aišku, jie būdavo dažniausi mūsų klientai – tiek iš Rusijos, Baltarusijos ar Vokietijos. Dabar labai prastai“, – guodėsi gintariniais papuošalais prekiaujančios moterys.
Padėtis geresnė nei per pandemiją
Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė patvirtino, kad dalis turistų iš tiesų nusprendė atšaukti savo atostogas Palangoje arba kol kas delsia už jas pervesti pinigus – laukia, kaip situacija Ukrainoje klostysis toliau.
„Kiek teko bendrauti su verslu, tai buvo tokių atšaukimų. Kiti užsakymai kol kas neatšaukti, bet dar neapmokėti. Tai tikrai mes stebime šitą situaciją. Viskas toliau priklausys nuo tam tikrų aplinkybių, kurioms iš savo pusės mes negalime padaryti kažkokios įtakos, palengvinti arba pagerinti situaciją.
Tikrai komunikuojame su užsienio partneriais, vykdome reklamines kampanijas tam, kad pritrauktume turistus iš užsienio. Metų pabaigoje galėsime apibendrinti rezultatus“, – portalui lrytas.lt sakė R.Kmitienė.
Jos teigimu, nors turistų iš užsienio dėl karo sumažėjo, jų šiemet vis tiek yra daugiau, lyginant su pandeminiu laikotarpiu.
„Užsienio turistų, palyginus su pernai ir užpernai metais, t.y. pandeminiu laikotarpiu, kai buvo uždarytos sienos ir nebuvo galimas susisiekimas arba jis buvo šiek tiek sudėtingesnis, šiemet mes tikrai sulaukiame žymiai daugiau.
Aišku, pagrinde vyrauja kaimyninės šalys – Latvija, Estija ir Lenkija. Taip pat atvyksta svečių iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Čekijos... Tikimės, kad užsienio turistų srautas palaipsniui tik didės“, – vylėsi pašnekovė.
Labiausiai išsigando vokiečiai?
Nors buvo kalbama, kad Palangoje nakvynes labiausiai puolė atšaukinėti turistai iš Vokietijos, Palangos Viešbučių ir restoranų asociacijos (VRA) prezidentė Ingrida Valaitienė patikino, kad ši problema daugiau palietė Nidą.
„Gegužės pradžioje buvo girdėti apie atšaukinėjimus, bet tai buvo fonas visoje Lietuvoje, tokia paleista žinutė, labiau atėjusi iš turizmo agentūrų, kad būtent užsienio turistų grupės prisibijo, yra nežinomybė, kaip čia bus ir pan.
Palangoje taip buvo tik gegužės pradžioje. Vėliau situacija stabilizavosi. Mes ir taip neturėjome daug vokiečių turistų, tai gal lietė daugiau kitus kurortus, pavyzdžiui, Nidą, o ne mus“, – portalą lrytas.lt informavo I.Valaitienė.
Anot jos, Palangoje vokiečiai sudaro nedidelę turizmo sektoriaus dalį.
„Vokiečių rinka – ne pagrindinė Palangos rinka. Ji tarp kitų užsienio rinkų sudaro dalelę, bet ji nebuvo ir nėra pagrindinė“, – konstatavo VRA prezidentė.
Orientuojasi į naujas kryptis
Palangos turizmo informacijos centro direktorė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu itin jaučiamas turistų iš Rusijos, Baltarusijos ir pačios Ukrainos stygius, tačiau su tokia padėtimi verslo sektorius jau spėjo susitaikyti pandeminiu laikotarpiu.
„Stengiamės, kad verslui tai nepasijustų. Ką mes pastebime ir dabar, kad, jeigu žmonės turi vizas, jeigu jų dokumentai sutvarkyti, jie atvyksta tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos“, – aiškino R.Kmitienė.
Rinką dabar bandoma užpildyti vietos gyventojais bei orientuotis į naujas kryptis.
„Iš tiesų toliau orientuojamės į kitas valstybes – į tai, kas yra aplinkui. Žiūrime, koks yra susisiekimas. Žinoma, turime savo prioritetines rinkas – tai yra Skandinavijos šalys, Didžioji Britanija“, – pažymėjo ji.
