Kur iškeliavo prekės, įmonės paaiškinti negalėjo. Tikėtina, kad buhalteriniuose dokumentuose kaip atsargos apskaitytos prekės yra parduotos, tačiau gautos pajamos neapskaitytos ir nedeklaruotos, nedeklaruoti ir mokėtini mokesčiai. Abiem atvejais informacija apie įmones perduota teisėsaugai.
„VMI atlikta prekybos sektoriaus įmonių duomenų analizė rodo, kad dalis prekybininkų apskaito itin didelius, ekonomine logika nepagrįstus prekių atsargų kiekius, nors tikrovėje tiek jų neturi.
Deklaruoti prekių likučiai atskirais atvejais yra didesni nei vienerių ar dvejų metų, o kartais ir ilgesnio laikotarpio įmonių pajamos. Pavyzdžiui, 570 tūkst. eurų vertės prekių atsargas turinti įmonė per metus deklaravo apie 120 tūkst. eurų vertės pardavimų“, – komentavo VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pabrėžęs, kad tokiais atvejais VMI įmonėms turi pagrįstų klausimų.
VMI prekybos įmonėms pataria, nelaukiant papildomų raginimų, savarankiškai įsivertinti, ar nurodytieji duomenys apie prekių likučius atitinka tikrovę ir, atitinkamai, duomenis apie deklaruotus pardavimus bei apskaičiuotus mokesčius ištaisyti. Pažymėtina, kad dalis mokesčių mokėtojų jau sulaukė klausimynų, kurie padės pasitikrinti situaciją įmonėje.
Mokesčių administratoriui klausimų taip pat kelia situacijos, kai nedidėjant įmonių pajamoms jų turimos prekių atsargos toliau auga, atsargų apyvartumo rodikliai yra neigiami, apyvartinės įmonių lėšos yra užšaldomos, o jų trūkumas dengiamas akcininkų įnašais ar paskolomis ir pan.
Prekybos veiklą šalyje iš viso yra deklaravę 48 tūkst. šalies juridinių asmenų, 96 proc. įmonių yra mažos ir vidutinės, šiame segmente stebimas ir sąlyginai didesnis atsilikimas, susijęs su duomenų atitiktimi.
Mokesčių administratoriui įvertinus apie 10 tūkst. įmonių, PVM mokėtojų, finansinės atskaitomybės ir kitus pateiktus duomenis, klausimų, kad galimai ne viskas tinkamai deklaruota, kyla dėl 43 proc. klientų.
