Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad elektros tiekimo saugumas yra viena sričių, per kurias Rusija gali bandyti paveikti Lietuvos poziciją ir sprendimus, todėl tam pasiruošta iš anksto, netrukus po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
„Mes tikrai gerokai anksčiau priėmėme ne vieną sprendimą pasirengimui įvairiems netikėtumams“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Energetikos ekspertas Rytas Staselis sako, kad Lietuvos atjungimo nuo BRELL tikimybė yra reali ir tai galėtų būti šansas Lietuvai greičiau, nei numatyta prisijungti prie Europos tinklų.
Energetikos eksperto Vidmanto Jankausko teigimu, savaitgalį Kaliningrade suplanuoti bandymai gali būti tik Rusijos demonstracija arba gąsdinimas, tačiau jis netiki, kad gali įvykti staigus Baltijos šalių atjungimas nuo BRELL, o ir tokiu atveju jis Lietuvai nebaisus.
Pasak D. Kreivio, Baltijos šalys nebeprekiauja elektra su Rusija ir Baltarusija, todėl ir BRELL žiedo fizinių srautų per jas faktiškai nėra.
„Mes jau paneigėme Rusijos kurtą naratyvą, jog mūsų energetinė sistema negali funkcionuoti be Rusijos energetinių išteklių: Lietuva šiandien už energijos išteklius Rusijai nemoka nė cento. Prekyba elektra su Rusija ir Baltarusija yra nutraukta, taigi, ir BRELL žiedo fiziniai srautai per Baltijos šalis faktiškai panaikinti“, – komentare BNS sakė D. Kreivys.
Jis pabrėžė, kad svarbiausias Lietuvos tikslas dabar – anksčiau nei planuota įgyvendinti energetikos sistemos sinchronizavimo su Europa projektą. Dabar jį numatoma baigti 2025 metų pabaigoje.
Anot ministro, didelę dalį Lietuvos sistemos valdymo šalis jau yra perėmusi į savo rankas: ji įgyvendino svarbiausius sinchronizacijos projektus – jungtį su Lenkija, trijų šalių operatoriai atsisakė sisteminių paslaugų iš Rusijos ir sistemą balansuoja bendromis pajėgomis, baigti kiti projektai, būtini energetiniam saugumui.
D. Kreivys anksčiau yra sakęs, kad Baltijos šalims siekiant iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo BRELL žiedo, vienas svarbiausių šių metų uždavinių yra izoliuotas sistemos bandymas bei 200 megavatų kaupiklių įrengimas – keturias 200 MW bendros galios baterijas planuojama įrengti iki šių metų pabaigos.
Be to, Lietuvai dar reikia pastatyti tris sinchroninius kompensatorius – juos numatoma įrengti 2023–2024 metais, savo eilės lauka ir didžiausias sinchronizavimo projektas – jūrinės jungties „Harmony Link“ statyba – jos projektavimo ir rangos sutartį tikimasi pasirašyti šiemet.
Kai kurie BNS kalbinti ekspertai baiminasi, kad šį šeštadienį Rusijai atliekant Karaliaučiaus srities sistemos izoliuoto darbo bandymą, ji galėtų atjungti Baltijos šalis nuo BRELL.
D. Kreivys tikina, kad šiam bandymui Lietuva yra pasiruošusi ir buvo apie jį tinkamai informuota.
„Tai yra ne pirmas tokio tipo bandymas, apie kuriuos operatoriai tarpusavyje komunikuoja ir derinasi veiksmus, kaip tai numatyta BRELL veiklos standartuose. Apie jį buvome informuoti, esame pasiruošę ir veikiame pagal iš anksto paruoštą sistemos valdymo schemą. Rengdamasi sinchronizacijai, Lietuva ir pati šiemet ketina atlikti analogišką bandymą“, – teigia energetikos ministras.
„Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis BNS taip pat teigė, jog Rusijos operatorius apie Karaliaučiuje vyksiantį bandymą informavo „Litgrid“ per tinkamą terminą ir „Litgrid“ tokiam bandymui neprieštarauja.
„Esame pasiruošę ir veikiame pagal iš anksto paruoštą sistemos valdymo schemą. Tai yra ne pirmas tokio tipo bandymas, apie kuriuos operatoriai tarpusavyje komunikuoja ir derinasi veiksmus, kaip tai numatyta BRELL veiklos standartuose“, – komentare BNS sakė D. Matelionis.
Sistemą palaikytų „LitPol Link“
V.Jankausko teigimu, savaitgalį Karaliaučiuje suplanuotas bandymas gali būti demonstracija, kad regionas yra pasiruošęs veikti savarankiškai ir atjungti Baltijos šalis nuo BRELL žiedo, tačiau, jo manymu, Rusija nesiruošia to daryti, o jeigu ir atjungtų, tai Lietuva išgyventų, nes turi jungtį su Lenkija „LitPol Link“.
„Aš nelabai tikiu, kad jie atjungs, o jeigu atjungs – tai mums nebaisu. Jeigu taip įvyktų, mes galėtume panaudoti „LitPol Link“ ne prekybai, o sisteminiams ryšiams, per tą jungtį iš Europos turėtume tam tikrą paramą, dažnis ir sistemos stabilumas būtų išlaikytas“, – BNS sakė jis.
Pasak eksperto, jei šios linijos veikla sutriktų, Baltijos šalys turėtų veikti atskirai, bet ir tada Lietuvos sistema neatsidurtų kritinėje padėtyje, nes būtų galima panaudoti Kruonio elektrinę ir jungtį su Švedija.
„Kadangi „LitPol Link“ yra vienintelė jungtis su Europa, gali kilti tam tikrų techninių klausimų, gali tekti ją perkrauti ar koks atjungimas įvyktų. O tokiu atveju Baltijos šalims jau reikia būti pasiruošus dirbti atskirai, vadinamuoju izoliuotos salos režimu. Tokiu atveju turime Kruonį, kuris padeda stabilizuotis, kabeliai į Švediją iš Lietuvos – jie irgi veiktų, todėl niekas nesustotų“, – kalbėjo V.Jankauskas.
Jis sutinka, kad tokiu atveju elektros gamybos kaštai padidėtų, tačiau netiki, kad sistemos palaikymui ir gamybai reikėtų įjungti sustabdytą Elektrėnų jėgainę, kurios moderniausias 9-asis blokas kūrenamas dujomis.
„Jeigu reikėtų kažką papildomai pajungti, tai gal atsilieptų kainoms, tai nebūtų visą laiką. Bet tai nereiškia, kad mes turėtume kūrenti Elektrėnus su nežmoniškai didelėmis dujų kainomis“, – sakė jis.
V.Jankausko teigimu, Baltijos šalių atjungimas nuo BRELL žiedo būtų nemažas iššūkis ir pačiai Rusijai.
„Mes nekalbame apie vienos Lietuvos atjungimą, tai neįmanoma, o Baltijos šalių atjungimas techniškai yra keblus, nors nesakau, kad tai neįmanoma. Reikia atjungti dešimt aukštos įtampos linijų, jiems reikėtų savo pačių sistemą ir srautus susitvarkyti, nors tam jie ruošėsi“, – kalbėjo ekspertas.
Atjungimas nuo BRELL būtų šansas Lietuvai greičiau prisijungti prie Europos tinklų
Energetikos ekspertas R. Staselis sako, kad Lietuvos atjungimo nuo BRELL tikimybė yra – pasak jo, tai galėtų būti galimybė Lietuvai greičiau nei numatyta prisijungti prie Europos tinklų, kaip tai kovo mėnesį padarė Rusijos užpulta Ukraina.
„Yra tokia galimybė, ja gąsdinama arba užsimenama jau porą-trejetą metų. Kita vertus, žinant, kad tam tikra šoko terapija leido su Europa sinchronizuotis Ukrainai kovo mėnesį, – ko gero, ne iki galo buvo pabaigtas pasiruošimo planas, kuris buvo suderintas ukrainiečių su Europa, bet visa tai buvo įgyvendinta ir nesutrukdė Ukrainą ir Moldovą prijungti prie kontinentinės Europos. Tai aš nematau tokių kritinių kliūčių prisijungti“, – BNS sakė R. Staselis.
Jo manymu, staiga atjungus Baltijos šalis nuo BRELL Lietuvos elektros energetikos sistema pasekmių neišvengtų, tačiau kokių – nedetalizavo.
„Aš nesu sistemų inžinierius. Manau, kad būtų tam tikrų pasekmių, bet Lietuvoje, kaip aš įsivaizduoju, yra apriboti techniniai srautai tarp Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių, tai kodėl mums nepabandžius?“ – sakė ekspertas.
R. Staselis pabrėžė, kad greitinti procesą būtina ir dėl galimų Rusijos bandymų kalbėtis su Europa dėl Karaliaučiaus integracijos ir įvelti Bendriją į ilgą derybų bei konsultacijų procesą, kurio reikėtų išvengti.
„Dėl karo Ukrainoje Europos požiūris į Rusijos interesus yra atitinkamas. Jeigu iki 2025 metų, kai ruošiamės baigti tą procesą, tas požiūris pasikeistų ir taptų panašus į tą, kuris buvo, tai neabejoju, ir specialistai, su kuriais esu kalbėjęs, irgi neabejoja, kad Rusija stengsis kaip nors į tą procesą integruoti Karaliaučiaus regioną. Ten yra visokių niuansų, nuo minčių apie viso regiono integraciją į kontinentą iki tokių nepadorių idėjų, kaip kokia nors speciali linija tarp Baltarusijos ir Karaliaučiaus. Šiandien šios tikimybės būtų galima išvengti. O toks Rusijos primetimas sudarytų jai galimybę organizuoti derybas, konsultacijas, tai užtruktų ir neaišku kuo pasibaigtų“, – BNS kalbėjo R. Staselis.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, kad Lietuva būtų pasirengusi, jeigu Rusija įgyvendintų savo grasinimus atjungti ją ir kitas Baltijos šalis nuo BRELL.
„Mes esame pasiruošę nedraugiškiems Rusijos veiksmams, tokiems, kaip atjungimas nuo BRELL ar kitiems“, – interviu naujienų agentūrai „Reuters“ trečiadienį sakė G. Nausėda.
Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pareikalavo, jog Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą. Tuo metu Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir teigia, kad draudimą numato ES sankcijos.
BRELL sutartis yra 5 valstybių operatorių pasirašytas susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.
Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos. Už energetiką atsakingi visų trijų valstybių ministrai prasidėjus karui Ukrainoje Europos Sąjungą paragino spartinti šį procesą.
