„Prielaidos gali būti tik provokacijoms, kurios labai įaudrintų visuomenę. Kažkas netyčia pažeidžia sieną, kažkas kažką padaro. Pas mus dėl tokių įvykių labai įsiaudrinama“, – žurnalistams Seime sakė ministras, pažymėdamas, kad akylai stebimas kiekvienas Rusijos krustelėjimas.
„Mes žinome pajėgumus, mes juos sekame. Tai yra realiu laiku dirbanti žvalgyba. Mes žinome kiekvieną (Rusijos – ELTA) krustelėjimą. Viską žinome, viską matome“, – sakė politikas.
Visgi, jo teigimu, pastaruoju metu Vakarų žiniasklaida ne visiškai teisingai nušviečia esamą saugumo situaciją.
„Vakarų žiniasklaidoje pasirodo labai neteisingi pranešimai: Suvalkų trikampis – pavojingiausia pasaulyje vieta ir panašios nesąmonės. Su visa pagarbą šiai žiniasklaidai, bet jos su tokiais pareiškimais tą solidumą išbarstys labai greitai“,– teigė A. Anušauskas.
„Visada pamirštama, kad Lietuva nėra sala kažkur pasaulyje. Tai NATO valstybė. Bet koks agresyvus veiksmas prieš mus yra veiksmas prieš visą Aljansą“, – tvirtino jis.
Tuo mtu Europos Parlamento narys Bronis Ropė Lietuvos sprendimą drausti sankcionuotoms prekėms keliauti tranzitu į Karaliaučių palygino su Taivano situacija. Anot jo, vertėjo įvertinti pasekmes, o tik tuomet priimti sprendimus.
„Man truputį primena Taivano klausimą“, – Briuselyje žurnalistams teigė B. Ropė. Paklaustas, ar sąsajų tarp sprendimų jis įžvelgia dėl skubėjimo, B. Ropė patikslino, kad paprasčiausiai jam atrodo esą reikėjo priimti sprendimus įvertinus pasekmes.
„Ne tai kad paskubėta, bet turėjome pasimokyti ir pasitarti, priimti sprendimus, įvertinti pasekmes ir juos leisti. Aš nežinau, ar tai buvo daroma, ar tai buvo paprasčiausiai formaliai pritaikytas europinis dokumentas“, – pridūrė jis.
Premjerė: dažnai pamirštame, dėl ko buvo įvestos sankcijos
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė aiškino, kad derybose dėl ES ketvirtojo sankcijų paketo Rusijai, tiek dėl kitų paketų, Lietuva laikėsi suderintų pozicijų pagal ES reikalų koordinavimo taisykles. Pasak jos, taisyklės numato, kad tarp ministerijų suderinta pozicija patvirtinama Vyriausybės pasitariame ir tada teikiama Seimui gauti mandatą Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose.
„Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete tikrai posėdžiauja visų parlamentinių partijų atstovai, ir opozicijos, ir pozicijos, ir kurie tikrai turi galimybę išsiaiškinti, kokios yra pozicijos, kodėl jos yra tokios, esant reikalui taip pat keisti ar koreguoti mandatą“, – antradienį Seime teigė I. Šimonytė.
Politikė tvirtino, kad dažnai diskusijoje dėl tranzito į Karaliaučiaus sritį pamirštama, dėl ko buvo įvestos sankcijos Rusijai.
„Jos buvo įvestos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, ir drįsčiau teigti, kad taip pat ir prieš demokratiją bendrąja prasme, taigi ir prieš mus. Sankcijos skirtos tam, kad agresoriui būtų sunkiau finansuoti karą, kad agresorius turėtų mažiau galimybių plėsti karo veiksmus, todėl sankcijos neturi ir negali būt patogios ar neskausmingos Rusijai, nes antraip kokios čia yra sankcijos.
Sankcijos įvedamos Rusijai, ne Lietuvos Respublikai, kaip kartais atrodo iš grasinančios retorikos, ir Rusija apie jai įvedamas sankcijas tikrai žino ir žinojo nuo kovo mėnesio ir joms taip pat ruošėsi“, – tikino premjerė.
I. Šimonytė aiškino, kad sankcijų esmė yra priversti agresorę nustoti vykdyti agresiją ir kitus tarptautinius nusikaltimus, o jai nenustojant, silpninti ekonomines galimybes toliau finansuoti karą.
„Visą laiką vertinome, per visas šias diskusijas, kada vienbalsiai tos pačios pozicijos laikėmės ir Seimas, ir Vyriausybė, ir prezidentas, kad sankcijos privalo būti griežtos, o didžiausia rizika Lietuvos valstybei yra ne Europos Sąjungos sankcijos Rusijos prekėms, kurių ir šiaip maža dalis buvo vežama tranzitu į Karaliaučių, bet agresyvus Kremliaus režimas ir jo vykdoma karinė agresija, kuri griauna Europos saugumo pamatinius principus ir tarptautinę teisę“, – sakė premjerė.
„Būtent tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir būtent tai ne kartą pats Seimas yra fiksavęs“, – pridūrė ji.
Konservatorė tvirtino, kad manantys, jog ribojimai sankcionuotų prekių tranzitui gali būti sugalvoti Lietuvos, turėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuva vertindama šio klausimo subtilumą, visą laiką stengėsi laikytis racionaliai, korektiškai ir teisės raidės.
„Kai čia kai kurie kolegos sėdintys šioje salėje taip pat siūlė išardyti bėgius, ar dar kažkokius įvairius dalykus daryti, tai tikrai tokių pasiūlymų Vyriausybė nei svarstė, nei apie juos galvojo, todėl, kad visi sprendimai turi būti priimti teisiniu būdu. Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją ir vykdė intensyvias konsultacijas su Europos Komisijos atitinkamais direktoratais, kompetentingais prekybos, muitų ir sankcijų srityse, tam, kad būtų išsiaiškinti šių apribojimų taikymo modalumai, sankcionuotų prekių pervežimui iš Rusijos į Karaliaučių ir atvirkščiai“, – aiškino premjerė.
„Tokius paaiškinimus Vyriausybė gavo ir tų paaiškinimų sankcijoms įsigaliojus laikėsi. Kitų paaiškinimų iš Komisijos šiuo metu Vyriausybė neturi“, – pridėjo ji.
ELTA primena, kad Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Europos Sąjungą ir Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Karaliaučių. Tačiau Lietuvos politikai Rusijos reiškiamus priekaištus vadina propaganda.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį vyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Karaliaučiaus tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.
URM nurodo, kad susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Karaliaučiaus srities tranzitą.
Taip pat ministerijos pranešime teigiama, kad per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Karaliaučiaus sritį ir iš jos. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.
Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.
