„Turime užtikrinti, kad pasinaudotume šia krize judėjimui į priekį ir kad negrįžtume prie nešvaraus iškastinio kuro“, – kelioms Europos žiniasklaidoms priemonėms duotame interviu teigė Europos Komisijos vadovė Ursula von del Leyen.
„Tai yra plona linija ir dar nežinome, ar sukame teisingu keliu“, – pridūrė ji.
Šis poslinkis, skatinamas Europą energijos poreikio mažėjant rusiškų dujų ir naftos tiekimui, gali smarkiai pakenkti ES siekiams iki 2050 metų tapti neutralia klimato kaitos atžvilgiu.
Minėtas tikslas yra vienas kertinių U. von der Leyen politikos akmenų.
Vokietija, Austrija ir Nyderlandai pastarąsias kelias dienas paskelbė, kad sušvelnins apribojimus elektrinėms, kūrenamoms iškastiniu kuru.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas antradienį pareiškė, kad Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai yra Maskvos „ataka prieš mus“.
Nors Vokietija, didžiausia Europos ekonomika ir didžiausia energijos vartotoja regione, teigė, kad vis dar planuoja iki 2030 metų atsisakyti anglių, aplinkosaugos grupės nusiteikusios skeptiškai.
Sprendimas grįžti prie anglių „yra blogas pasirinkimas“, turėsiantis struktūrinių pasekmių, mano „Climate Action Network“ atstovas Neilas Makaroffas.
„Šalys ir toliau remia iškastinę energiją, o ne pakankamai investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius“, – teigė jis.
„Rizika yra pakeisti vieną priklausomybę kita: importuoti Kolumbijos ar Australijos anglis, JAV ar Kataro suskystintas gamtines dujas, siekiant pakeisti Rusijos angliavandenilius“, – kalbėjo jis.
Kita grupė – „Carbon Market Watch“ – sutiko, kad perėjimas prie anglių kelia „nerimą“, ir išreiškė viltį, jog tai bus „kiek įmanoma laikina“.
Europos Sąjunga, vykdydama griežtesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, palaipsniui įveda rusiškų anglių ir naftos draudimą.
Maskva savo ruožtu ėmė sustabdyti dujų tiekimą ES šalims.
Vokietijos ekonomikos ministras pareiškė, kad Kremliaus kontroliuojamo gamtinių dujų giganto „Gazprom“ sprendimas sumažinti tiekimą Europai yra „Maskvos ataka prieš mus“.
„Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka“, – pabrėžė Robertas Habeckas, antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonininkų konferencijoje.
Praėjusią savaitę „Gazprom“ pareiškė, kad dėl vėluojančio Vokietijos bendrovės „Siemens“ atliekamo kompresorių blokų remonto dujų tiekimas šiuo per Baltijos jūrą nutiestu vamzdynu mažinamas drastiškai – per du etapus buvo sumažintas 60 procentų. Berlynas tokį sprendimą pavadino „politiniu“.
Dėl sumažėjusio dujų tiekimo Vokietija, Austrija ir Nyderlandai nusprendė atnaujinti užkonservuotų anglis deginančių elektrinių veiklą elektros poreikiams patenkinti.
Savo ruožtu Vokietija pareiškė sieksianti, kad dujų saugyklos iki kitos žiemos būtų užpildytos 90 procentų.
„Jei žiemą pradėsime su pusiau sukauptomis dujų atsargomis, o čiaupai bus užsukti, tada kalbėsime apie sunkią ekonominę krizę Vokietijoje“, – kalbėjo R.Habeckas.
Šiuo metu Vokietijos dujų saugyklos užpildytos šiek tiek mažiau nei 60 procentų.
Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas siekia „sukelti chaosą“ Europos dujų rinkoje, be kita ko, nutraukdamas tiekimą tokioms Europos Sąjungos narėms kaip Lenkija, Bulgarijai, Suomija, Nyderlandai, jį sumažindamas Vokietijai, Austrijai, Italijai, sakė Vokietijos ministras.
R.Habeckas paragino aktyviau diversifikuoti apsirūpinimą žaliavomis ir energijos ištekliais, kad būtų pasiekta „nepriklausomybės nuo piktavališkų pasaulio diktatorių ketinimų“.
