Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) birželio 16 dieną po beveik 14 metų trukusio bylinėjimosi padėjo tašką ir galutinai atmetė „flyLAL“ reikalavimus dėl žalos atlyginimo, pranešė advokatų kontora „Cobalt“, ginče atstovavusi Rygos oro uostui ir Latvijos oro bendrovei „AirBaltic“.
LAT teisėjų kolegija teigia, kad Rygos oro uostas ir „AirBaltic“ privalėjo vykdyti Latvijos valstybės institucijų priimtus sprendimus dėl nuolaidų taikymo.
„Nustačius, kad ginčo nuolaidos buvo taikomos pagal privalomą valstybės teisinį reguliavimą, nėra pagrindo ir spręsti dėl atsakovo „Air Baltic Corporation“ veiksmų sudarant galimą susitarimą su atsakovu Rygos tarptautiniu oro uostu, nes abiejų atsakovų veiksmai, kurie nurodomi kaip ieškinio faktinis pagrindas, buvo nulemti būtent valstybės nustatyto privalomo teisės aktų reguliavimo, – rašoma LAT nutartyje.
LAT teisėjų kolegija teigia, kad Rygos oro uostas ir „AirBaltic“ privalėjo vykdyti Latvijos valstybės institucijų priimtus sprendimus dėl nuolaidų taikymo.
„Nustačius, kad ginčo nuolaidos buvo taikomos pagal privalomą valstybės teisinį reguliavimą, nėra pagrindo ir spręsti dėl atsakovo „Air Baltic Corporation“ veiksmų sudarant galimą susitarimą su atsakovu Rygos tarptautiniu oro uostu, nes abiejų atsakovų veiksmai, kurie nurodomi kaip ieškinio faktinis pagrindas, buvo nulemti būtent valstybės nustatyto privalomo teisės aktų reguliavimo, – rašoma LAT nutartyje.
LAT paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo pernai birželį priimtą nutartį – teismas tuomet dar kartą panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016-ųjų sausio nutartį. Pagal ją „Air Baltic“ turėjo bendrovei „FlyLAL“ sumokėti 16,121 mln. eurų.
Apeliacinis teismas 2021 metų birželio 28-ąją paskelbė nustatęs, kad draudžiamo susitarimo nebuvo, nes „Air Baltic“ ir Rygos oro uostas vykdė privalomus Latvijos teisės aktais nustatytus įpareigojimus. Todėl teismas atmetė „FlyLAL“ argumentus, kad „Air Baltic“ taikė grobuoniškų kainų strategiją, siekė iškraipyti konkurenciją, pašalinti konkurentus iš rinkos ar sudaryti kliūtis jiems patekti į rinką.
Apeliacinis teismas 2020-ųjų kovą jau buvo panaikinęs Vilniaus apygardos teismo nutartį, tačiau 2021 metų vasarį LAT grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
LAT teigimu, nagrinėdamas šią bylą Apeliacinis teismas netinkamai kvalifikavo ieškinio pagrindą, nepasisakė ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo galimam pažeidimui kvalifikuoti.
„FlyLAL“, „Air Baltic Corporation“ ir Rygos oro uosto ginčas kilo 2008 metais. „FlyLAL“ prašė priteisti žalą dėl galbūt neteisėtų Latvijos įmonių veiksmų – galimo susitarimo dėl mažesnių kainų Rygos oro uoste. „FlyLAL“ teigimu, dėl „Air Baltic“ grobuoniškos kainodaros Vilniaus oro uoste ji buvo išstumta iš skrydžių rinkos.
Latvijos įmonės ginčijo ekspertų išvadas, pagal kurias „FlyLAL“ žala dėl to, kad Rygos oro uostas 2004–2008 metais teikė Lietuvos įmonę diskriminavusias nuolaidas įmonei „Air Baltic“, siekia 43,4 mln. eurų. „FlyLAL“ laikėsi nuomonės, kad Latvijos įmonės privalo kompensuoti 57,87 mln. eurų žalos.
2014 metų rudenį Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas, atsakydamas į Latvijos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi, leido areštuoti Rygos oro uosto ir „Air Baltic“ turtą. 2018-ųjų liepą ES teismas taip pat nurodė, kad ginčas gali būti nagrinėjamas ir Lietuvos, ir Latvijos teismuose.
Tiek „flyLAL“, tiek jos akcininkės „Vertas Management“ bei „VA Reals“ pradžioje prašė priteisti iš viso apie 140 mln. eurų žalos atlyginimą.
